Ant dzūkiško euro – šarvuotas karys ir dvi lūšys

Šiandien, rugsėjo 9 d., Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia proginę 2 eurų monetą, skirtą Dzūkijai. Moneta išleidžiama pusės milijono vienetų tiražu – ja bus galima atsiskaityti visose euro zonos šalyse.

Tai trečioji proginių monetų serijos, skirtos Lietuvos etnografiniams regionams, moneta. Žemaitijai ir Aukštaitijai skirtos monetos jau buvo išleistos atitinkamai 2019 ir 2020 m.

„Nuo šiandien ir dzūkai savo pinigines galės papildyti dzūkišku euru. Dzūkija, dar vadinama Dainava, yra vienas savičiausių Lietuvos etnografinių regionų, garsus savo grybingais pušynais, smėlynais, dainomis, tradicinių švenčių papročiais, mineralinio vandens kurortais. Beje, tai ne pirmoji su Dzūkija susijusi eurų moneta – šiais metais išleidome proginę 2 eurų monetą, skirtą Žuvinto biosferos rezervatui, pusė kurio driekiasi Dzūkijoje. O drevinė bitininkystė, kurią taip pat esame įamžinę monetoje, ilgiausiai išliko būtent Dzūkijoje esančioje Dainavos girioje – didžiausiame Lietuvos miškų masyve“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.

Kartu su moneta išleidžiamoje el. skrajutėje dr. Irma Šidiškienė rašo, kad Dzūkija išsiskiria ne tik miškų masyvu, Dainavos giria, bet ir XX a. nustatyta aukščiausia Lietuvos vieta – Aukštojo kalva, esančia Medininkų aukštumoje, išlaikytu savitu gamtovaizdžiu, saugomu Žuvinto ir Čepkelių rezervatuose, Dzūkijos nacionaliniame ir kituose regioniniuose parkuose. Yra išlikusių totorių senųjų gyvenviečių Raižiuose (Alytaus r.), Keturiasdešimties totorių, Nemėžio kaimai (Vilniaus r.) ir karaimų – Trakuose. Kalbant apie mitybą, Dzūkijoje daugiausia gaminami bulvių ir grybų patiekalai. Dzūkai kepdavo raugintą duoną, pyragus, grikines babkas, iš bulvinių tarkių – bandas.

Nacionalinėje Dzūkijai skirtos monetos pusėje pavaizduotas Dzūkijos herbo skydas, jame – šarvuotas karys, dešinėje rankoje laikantis alebardą, kaire atsirėmęs į sidabrinį baltišką skydą. Ant balkio padėtą herbo skydą laiko dvi lūšys. Apačioje – kaspinas su lotynišku užrašu EX GENTE BELICOSISSIMA POPULUS LABORIOSUS (IŠ KARINGOS GENTIES DARBŠTŪS ŽMONĖS). Kompoziciją juosia užrašai LIETUVA ir DZŪKIJA. Herbe pavaizduotas šarvuotas karys reiškia krašto sergėtoją, o lūšis yra akylumo ir įžvalgumo simbolis. Monetos nacionalinės pusės autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas. Monetos bendroji pusė tokia pati, kaip apyvartinių monetų, jos autorius – Luc Luycx.

Dzūkiško euro išleidimo proga Lietuvos bankas kartu su Dzūkijos nacionaliniu parku gyventojams rengia konkursą – lobių paiešką „Pažink Dzūkiją ir laimėk proginę monetą!“. Kvietimas dalyvauti konkurse ir jo sąlygos netrukus bus paskelbti Lietuvos banko interneto svetainėje ir feisbuko paskyroje.

Moneta Dzūkijai išleidžiama pusės milijono vienetų tiražu, iš jų 5 000 vnt. – BU kokybės specialioje numizmatinėje pakuotėje. UNC kokybės monetos keičiamos už nominalą Lietuvos banko kasose. Monetos gyventojų pinigines pasieks ir per prekybos vietas, bus naudojamos kasdieniams atsiskaitymams.

Planuojama, kad iki 2023 m. tokios monetos bus dar išleistos Suvalkijai ir Mažajai Lietuvai, taigi visi penki etnografiniai Lietuvos regionai turės sau skirtą monetą.