„Swedbank“: gyventojai aktyviai skolinasi būstui, auga individualių namų populiarumas

Geopolitinis neapibrėžtumas ir infliacijos aukštumos šių metų pradžioje neišgąsdino būsto pirkėjų – šalies gyventojams bendra išduotų būsto paskolų vertė per pirmąjį 2022 m. ketvirtį išaugo 12 proc., palyginti su analogišku ankstesnių metų laikotarpiu, rodo „Swedbank“ duomenys. Toliau auga individualių namų populiarumas – finansavimas jų įsigijimui arba statybai pirmąjį metų ketvirtį sudarė 37 proc. visų „Swedbank“ išduotų būsto paskolų, kai tuo pačiu laikotarpiu 2021 m. būsto paskolų dalis namų įsigijimui sudarė 32 proc.

„Pirmosiomis kovo savaitėmis stebėjome laikiną ir nežymų aktyvumo būsto paskolų rinkoje sumažėjimą, bet jis greitai atsistatė. Šiuo metu šalies gyventojai toliau aktyviai domisi būsto įsigijimo ir finansavimo galimybėmis“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Pasak P. Ladziato, nepaisant išaugusių nekilnojamojo turto kainų, būsto įperkamumas šalies didžiuosiuose miestuose dėl kylančių atlyginimų išlieka panašus kaip ir ankstesniais metais, o regionų gyventojai dažnai linkę pasinaudoti valstybės parama pirmajam būstui įsigyti.

„Išliekanti neapibrėžta geopolitinė situacija, aukštos žaliavų kainos, statybinių medžiagų tiekimo sutrikimai ir darbo jėgos trūkumas didina įtampą statybų sektoriuje, tačiau gyventojų norui įsigyti nuosavą būstą šie veiksniai įtakos kol kas nepadarė“, − komentuoja P. Ladziato.

Toliau populiarėja individualūs namai

„Swedbank“ duomenimis, pagrindinės tendencijos būsto finansavimo rinkoje išlieka tokios pačios, kaip ir pernai – gyventojai dažniau skolinasi naujos statybos būstui įsigyti, be to, vis daugiau gyventojų renkasi įsigyti arba statyti individualius namus.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį daugiau nei pusė (53 proc.) banko išduotų būsto paskolų vertės teko 2021 m. ar vėlesnių metų statybos būstui įsigyti.

Iki 2021 m. statybos būstui išduotų paskolų vertė sudarė 46 proc., iš kurių būstui, statytam tarp 2000 m. ir 2021 m., teko  21 proc. finansavimo, o iki 1999 metų statytam būstui − 25 proc., rodo „Swedbank“ duomenys.

„Naujesnis būstas, visų pirma, reiškia mažesnes išlaidas jo išlaikymui ir tai šiandien, vyraujant didelėms energijos kainoms, tampa vis svarbesniu kriterijumi. Tiesa, mažėjant naujos statybos butų pasiūlai centrinėse miestų dalyse ir tokio tipo būstų kainoms kylant santykinai sparčiau, vis daugiau gyventojų nusprendžia rinktis įsigyti arba statyti individualius namus“, – pastebi P. Ladziato.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį 37 proc. būsto paskolų buvo suteikta gyvenamajam namui įsigyti, o 62 proc. teko butų ar apartamentų įsigijimui.

Palyginimui, analogišku praėjusių metų laikotarpiu būsto paskolos namų įsigijimui sudarė apie 32 proc., o butų 67 proc. iš visų išduotų būsto paskolų.