Antrinėje didmiesčių butų rinkoje silpstančios paklausos požymiai byloja apie galimai pasiektą kainų piką

„1Partner LT“ būsto kainų indekso „1PI“ duomenimis, antrinėje rinkoje bendras butų kainų lygis per liepos mėn. Vilniuje padidėjo 1,5 proc. (30 eurų/ kv. m), Kaune – 1,5 proc. (20 eurų/ kv. m), Klaipėdoje – sumažėjo 0,8 proc. (10 eurų/ kv. m). Per metus Vilniuje kainos padidėjo 16,2 proc. (272 eurų/ kv. m) iki 1949 eurų/ kv. m. Kaune metinis butų kainų kilimas siekė 13,9 proc. (159 eurų/ kv. m) iki 1308 eurų/ kv. m. Klaipėdoje fiksuotas 9,0 proc. metinis kainų kilimas (103 eurų/ kv. m) iki 1244 eurų/ kv. m.

Vilniuje centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos nuo šių metų pradžios padidėjo 8,4 proc. (229 eurų/ kv. m) iki 2965 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina šioje zonoje padidėjo 1,8 proc. (52 eurų/ kv. m).

Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškių nuo šių metų pradžios senos statybos butų kainos padidėjo 9,4 proc. (166 eurų/ kv. m) iki 1931 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,3 proc. (25 eurų/ kv. m).

Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė nuo šių metų pradžios butai pabrango 8,3 proc. (132 eurų/ kv. m) iki 1718 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,6 proc. (27 eurų/ kv. m).

Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes nuo šių metų pradžios butai pabrango10,5 proc. (147 eurų/ kv. m) iki 1544 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 2,0 proc. (30 eurų/ kv. m).

Pilaitėje nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 13,2 proc. (187 eurų/ kv. m) iki 1610 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 2,5 proc. (39 eurų/ kv. m).

Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus, nuo šių metų pradžios butų kainos padidėjo 7,7 proc. (139 eurų/ kv. m) iki 1940 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,8 proc. (15 eurų/ kv. m).

Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina nuo šių metų pradžios padidėjo 7,9 proc. (142 eurų/ kv. m) iki 1941 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,4 proc. (7 eurų/ kv. m).

Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 8,4 proc. (97 eurų/ kv. m) iki 1262 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,8 proc. (23 eurų/ kv. m).

Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 8,8 proc. (101 eurų/ kv. m) iki 1254 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,1 proc. (14 eurų/ kv. m).

Klaipėdos centre, Senamiestyje nuo šių metų pradžios vidutinė butų kaina padidėjo 5,5 proc. (87 eurų/ kv. m) iki 1660 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,4 proc. (7 eurų/ kv. m).

Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro nuo šių metų pradžios vidutinė butų kaina padidėjo 6,4 proc. (79 eurų/ kv. m) iki 1322 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,9 proc. (12 eurų/ kv. m).

Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė kaina nuo šių metų pradžios padidėjo 1,1 proc. (12 eurų/ kv. m) iki 1061 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 2,0 proc. (22 eurų/ kv. m).

Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, nuo šių metų pradžios butai antrinėje rinkoje pabrango 4,1 proc. (72 eurų/ kv. m) iki 1813 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,2 proc. (3 eurų/ kv. m).

Pasak „1Partner LT“ direktoriaus Viktoro Račkovskio, liepos mėnesį butų kainų augimas Vilniuje ir Kaune po birželio stabtelėjimo grįžo į sau įprastą tempą, bet priešingai nei anksčiau, stebimas senos statybos butų sandorių sumažėjimas: Vilniuje penktadaliu, o Kaune ir Klaipėdoje – ketvirtadaliu, lyginant tiek su praėjusių metų liepa, tiek ir su šių metų birželiu. Tai yra silpstančios paklausos indikacija, kuri nelabai leidžia tikėtis tolimesnio spartaus kainų augimo. Žinoma, liepos mėnesio pirkimo-pardavimo sandorių sulėtėjimas gali būti tik momentinis reiškinys dėl paskutiniu metu viešoje erdvėje pasirodančių gausybės neigiamo pobūdžio žinučių ir dėl to sumenkusių gyventojų lūkesčių. Visgi, praktika jau ne kartą parodė, kad rinka yra pajėgi gana greit pergyventi visas neigiamų lūkesčių situacijas ir ilgainiui grįžti į sau įprastą augimo kryptį. Tam didelę įtaką daro ir bankų finansavimo politika bei finansavimo sąlygos. Kol kas atrodo, kad bankai išlieka nusiteikę palankiai, tad prielaidų rinkai grįžti į augimo kryptį yra pakankamai.

Apie būsto kainų indeksą „1PI“

Nekilnojamojo turto bendrovės „1Partner LT“ ir nekilnojamojo turto įstaigos „Realdata“ sukurtas ir 2020 m. rudenį pristatytas būsto kainų indeksas parodo būsto kainų pokytį skirtingose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose. Analizuojant Vilniaus miestą, „1PI“ indeksas stebi butų kainų lygį ir pokytį 6-iose skirtingose sostinės teritorijose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (sostinės centrinės dalies svoris indekse yra 0,19, miegamųjų rajonų centrinės dalies – 0,21, pietinės dalies – 0,08, sovietinės statybos miegamųjų rajonų – 0,38, Pilaitės mikrorajono – 0,05, šiaurinės dalies – 0,09). Stebimose 6-iose teritorijose butų skaičius sudaro apie 89% sostinės butų fondo. Kaune butų kainų lygis stebimas 3 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,07, vakarinės dalies – 0,72, šiaurinės dalies – 0,21). Šiose zonose butų skaičius sudaro 92% Kauno butų fondo. Klaipėdoje butų kainų lygis stebimas 4 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,11, pietinės dalies arčiau centro – 0,19, pietinės dalies toliau nuo centro – 0,61, šiaurinės dalies – 0,09). Šiose zonose butų skaičius sudaro 99% Klaipėdos butų fondo.

Iki šiol šalyje naudoti Lietuvos institucijų ir kitų nekilnojamojo turto bendrovių sukurti būsto kainų indeksai leisdavo stebėti tik apibendrintą konkretaus pasirinkto miesto būsto kainų pokytį.

„1PI”, pateikiantis duomenis nuo 2000-ųjų metų sausio mėnesio, yra atnaujinamas kiekvieną mėnesį ir prieinamas kiekvienam šalies gyventojui.