Apklausa: kas antras gyventojas atsisako profilaktinės patikros, nes nejaučia jokių simptomų

Pasak šalies šeimos gydytojų, prevencinėmis sveikatos patikros programomis vis dar naudojasi mažiau nei pusė tikslinio amžiaus pacientų. Viena dažniausių atsisakymo pasitikrinti sveikatą priežasčių yra tai, kad pacientas nejaučia jokių simptomų.

Šeimos gydytojams buvo užduotas klausimas, kaip pacientai reaguoja išgirdę kvietimą profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad kas antras, arba 57 proc., pacientų atsisako tikrintis, nes nieko nejaučia, 22 proc. – dėl baimės ką nors aptikti, o 3 proc. tvirtina, kad nenori nieko žinoti. Likę 14 proc. pacientų mielai sutinka su pasiūlymu.

„Mes neturime sveikatos kultūros. Turėtume profilaktiškai tikrintis sveikatą tol, kol esame sveiki. Kai kuriems žmonėms paskata ateiti pasitikrinti tampa darbdavio įteikta darbuotojo sveikatos knygelė. Nors yra ir tokių, kurie atvyksta tik dėl parašo. Dažnai tokiems pacientams, kad jau jie atvyko, pasiūlau pasitikrinti sveikatą pagal profilaktines programas – deja, ne visi tam randa laiko“, – komentuoja šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.

Ji tęsia sakydama, kad nereikia laukti juntamų simptomų, kad žmogus galėtų pasitikrinti sveikatą. Prevencinių sveikatos patikros programų metu galima nustatyti dar ikivėžinius susirgimus, kurių pacientai visiškai nejaučia.

Pacientus sukausto baimės

Pasak šeimos gydytojos, didžiuosiuose miestuose daugiau pacientų sutinka dalyvauti sveikatos patikros programose. Tuo tarpu mažesniuose miestuose, taip pat kaimiškose vietovėse gyvenantys žmonės dažniau atsisako – ypač tada, kai dėl tyrimo reikia kažkur vykti.

„Pavyzdžiui, maži miesteliai neturi antro lygio ligoninių, atliekančių mamografijos tyrimą, kuris yra būtinas norint atlikti tyrimą dėl krūtų vėžio rizikos. Todėl tai apsunkina sąlygas pasitikrinti“, – pripažįsta ji.

J.Dūdienės įsitikinimu, Lietuvoje onkologija – vis dar stigmatizuojama, mat daugelį metų galvota, kad vėžio diagnozė reiškia mirties nuosprendį.

„Žmonės iki šiol ne visada pasisako apie diagnozę darbe – jie baiminasi apkalbėjimo, neigiamų minčių, reakcijų, gailesčio, mat vis dar gajus mitas, kad išgirdęs šią diagnozę mirsi. Tačiau mūsų medicina yra stipriai pažengusi, o gydymas pasiekiamas. Nors ankstyvesnė stadija reiškia ir didesnę pagijimo tikimybę, yra nemažai istorijų apie tai, kaip netgi su ketvirta vėžio stadija pacientai gyvena lyg su eiline lėtine liga: vartoja vaistus, atlieka reguliarus patikrinimus“, – kalba ji.

Dar viena priežastis, kodėl žmonės vengia tikrintis profilaktiškai – baimė rasti ligą. Juolab, kad sunkių ligų yra kiekvieno žmogaus aplinkoje.

„Patarčiau nueiti ir pasitikrinti – juk reikia rūpintis savimi, neslėpti galvos smėlyje. Statistika tokia, kad savo gyvenime vienas iš trijų žmonių gali išgirsti vėžio diagnozę“, – teigia šeimos gydytoja.

Ji pateikia vienos moters pavyzdį, kuri kasmetinių apsilankymų dėl privalomo sveikatos patikrinimo darbui metu atkakliai atsisakinėdavo atlikti gimdos kaklelio vėžio tyrimą.

„Aš jai vis siūlydavau profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Kartą ji nusileido ir sutiko pasidaryti tyrimą, kurio metu buvo aptiktos pakitusios ląstelės – ginekologas pašalino tą audinį nuo gimdos kaklelio, o jį ištyrus, buvo aptikta nulinė gimdos kaklelio vėžio stadija. Tai reiškia, kad pašalinus ląsteles, nebeliko rizikos susirgti vėžiu. Jei procedūra nebūtų buvusi atlikta, po 5-10 metų pakitusios ląstelės būtų virtusios pirma vėžio stadija ir toliau progresuotų, kol atsirastų juntami simptomai. Abi labai džiaugiamės, kad pavyko užkirsti kelią vėžiui“, – istorija dalijasi J. Dūdienė, viena iš edukacinės kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“ iniciatorių. Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga tokiu būdu kviečia šalies gyventojus pasirūpinti savo sveikata, dalyvaujant prevencinėse sveikatos patikros programose.

Pavyksta aptikti ikivėžinius susirgimus

Gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos metu gali būti nustatyti minėti ląstelių pakitimai, vėliau galintys virsti onkologine liga, krūtų vėžio programa padeda aptikti nulinę stadiją ir ankstyvąsias stadijas, kai dar neužčiuopiami „guzeliai“. Storosios žarnos vėžio ir prostatos vėžio prevencinė programa taip pat suteikia galimybę aptikti dar ikivėžinius susirgimus ir ankstyvąsias stadijas.

„Atlikus paprastą testą, galime aptikti slaptą kraujavimą paciento organizme. Kito etapo metu atliekamas endoskopinis tyrimas, kurio metu žiūrima, ar nėra pakitimų storajame žarnyne. Neretai pas pacientus aptinkami polipai, kurie yra gerybiniai dariniai, tačiau palikti ir toliau augti organizme jie gali virsti storosios žarnos vėžiu. Tuo tarpu prostatos vėžio prevencinės programos metu galime aptikti padidėjusį prostatos antigeno kiekį. Tam tereikia paprasto kraujo tyrimo, dėl kurio pakanka atvykti pas savo šeimos gydytoją. Jei prostatos antigeno kiekis yra padidėjęs, pacientas siunčiamas urologui, kuris papildomo ištyrimo pagalba išsiaiškina priežastis, mat šis rodiklis ne visada reiškia vėžį“, – vardija J. Dūdienė.

Širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių nustatymo programa leidžia aptikti pakitusius pacientų sveikatos rodiklius, kurių jie dar nejaučia.

„Turime nemažai pacientų, kurie atvykę pasitikrinti nuoširdžiai nustemba, kad turi padidėjusį kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Žmogus pripranta prie palaipsniui didėjančio kraujospūdžio ir cholesterolio – čia ne staigi infekcija su ryškiais simptomais. Jei dar šalia yra ir kiti gyvensenos nulemti veiksniai – antsvoris, nutukimas, rūkymas, didelis druskos vartojimas, kartu sudėjus šiuos veiksnius ir minėtus rodiklius, mes jau turime pavojų, kad vieną dieną šios problemos gali driokstelėti infarkto pavidalu“, – akcentuoja gydytoja.

Ji priduria, kad šiemet naujai pradėta dar viena profilaktinė patikra visos Lietuvos pacientų, gimusių nuo 1945 iki 1994 m. imtinai.

„Tai kraujo tyrimas, leisiantis pamatyti, ar pacientas gyvenime nebuvo susidūręs su hepatito C virusu (HCV). Šis virusas, gyvendamas žmogaus organizme, gali sukelti kepenų ląstelių pokyčius, o šie gali virsti kepenų fibroze, kuri negydant gali išsivystyti ir į kepenų vėžį. Kasmet turime mažiausiai du žmones, kurie miršta nuo kepenų vėžio“, – informuoja J. Dūdienė.