Klaipėdos dramos teatras svečiuojasi Panevėžyje

Balandžio 12 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras kviečia panevėžiečius į Kultūros centrą Panevėžio bendruomenių rūmai (Kranto g. 28) Klaipėdiečiai žiūrovams parodys Henriko Ibseno dramą „Laukinė antis“. Spektaklį režisavo Ramutis Rimeikis, dailininkė Monika Vėbraitė, kompozitorius Gintaras Kizevičius.

Spektaklyje vaidina Vidas Jakimauskas, Rimantas Pelakauskas, Edvardas Brazys, Aleksandras Šimanskis, Kęstutis Macijauskas, Vaidas Jočys, Regina Arbačiauskaitė, Jolanta Puodėnaitė, Simona Šakinytė, Eglė Jackaitė, Česlovas Judeikis, Kazimieras Žvinklys, Donatas Švirėnas, Nijolė Sabulytė, Jonas Naujokas, Alina Mikitavičiūtė, Lina Krušnaitė, Rimantas Nedzveckas, Jūratė Jankauskaitė, Vida Kojelytė, Irena Simonaitytė. Bilietus galima įsigyti internetu – Tiketa.lt ir Panevėžio kultūros centro kasoje.

Henrikas Ibsenas (Henrik Ibsen, 1828 – 1906) – norvegų dramaturgas, poetas, režisierius, pelnytai vadinamas šiuolaikinės pasaulinės dramaturgijos tėvu.

H. Ibseno laikų Norvegijos situacija mums artima ir iki skausmo atpažįstama: tuo metu Norvegija buvo priverstinėje unijoje su Švedija, norvegiškai buvo kalbama tik provincijoje, o miestiečiai ir visa aukštuomenė kalbėjo daniškai ir laikė save danų kultūros dalimi… Prasidėjus tautiniam atgimimui pasipylė romantiniai literatūros kūriniai, idealizuojantys kaimo gyvenimą, šlovinantys didvyrišką praeitį. H. Ibsenas romantizmui priešpastatė savąjį realizmą – gilų ir daugiasluoksnį, neleidžiantį vienareikšmiškai vertinti herojų poelgių. Iš tuo metu madingo idiliško romantizmo H. Ibsenas nevengė pasišaipyti: pirmoji jo pjesė „Joninės“ (1852) parašyta tarsi pagal visus romantizmo kanonus, tačiau pjesės pabaigoje pagrindinis herojus staiga sužino, kad jo mylima ir garbinama girių fėja Huldra, atkeliavusi tiesiai iš norvegų folkloro, slepia po sijonu karvės uodegą…

H. Ibseno realizmas visiškai pakeitė įprastas dramos taisykles, suformuodamas šiuolaikinę dramaturgiją, kurioje išdrįstama nepaisyti nusistovėjusių normų ir atvirai kalbėti apie problemas. Daugelis kitų to laikotarpio kūrinių pateikdavo priimtos moralės pavyzdžius – buvo tikimasi, kad kiekviena drama baigsis moralės normas atitinkančiomis išvadomis, gėris triumfuos, o blogis bus pasmerktas.

Aiškios perskyros tarp gėrio ir blogio neaptiksite ir H. Ibseno dramoje „Laukinė antis“. Kaip tikrame gyvenime, čia nėra vien teigiamų ar vien neigiamų personažų – kiekvienas gyvena su savo ydomis, su savo iliuzijomis ir silpnybėmis. Net tyriausios svajonės pamažu virsta būdu paslėpti nuo kitų savo tingumą, o didieji kovotojai su pasaulio neteisybe pasirodo besą mirtinai pavojingi ir nešantys pražūtį kitiems, mažiau tobuliems šio netobulo pasaulio gyventojams… Kaip sako vienas pjesės personažų – „atimti iš paprasto žmogaus jo kasdienį melą – tai tas pats, kaip atimti iš jo laimę…“

Režisierius, aktorius Ramutis Rimeikis yra pastatęs penketą spektaklių Nacionaliniame dramos teatre, režisavęs televizijos bei radijo spektaklius. Tai jau antrasis režisieriaus darbas Klaipėdos dramos teatre. 2009 m. R. Rimeikis pastatė Piotro Gladilino „Iš miglų išniro angelas“. Spektaklis pelnė sėkmę ir publikos simpatijas, teberodomas ir dabar.

Klaipėdos dramos teatro inf.