KTU ir penkios šalies kolegijos pasekė Kanados pavyzdžiu: įtvirtino partnerystę

„Istoriškai tam tikras situacijas esame linkę vertinti iš „arba/arba“ perspektyvos, užuot bandydami pritaikyti požiūrį „ir/ir“. Ypatingai – kalbėdami apie universitetų ir kolegijų sąveiką aukštojo mokslo sistemoje. Kai suprasime, kad svarbūs bei reikalingi yra ir tie, ir tie, geriau suvoksime studentų patirtį ir didesnio bendradarbiavimo bei integracinės aplinkos poreikį“, – kalbėjo Letbridžo universiteto prezidentas Mike Mahonas po pasirašytos istorinės sutarties, įtvirtinusios visų Kanadoje veikiančių universitetų ir kolegijų partnerystę.

Jo nuomone, glaudus bendradarbiavimas tarp abiejų lygių aukštųjų mokyklų yra labai svarbus sveikaiugdymo aplinkai Kanadoje. Prieš trejus metus pasirašyta sutartis, kurios tikslas buvo suteikti studentams daugiau įvairių būdų gauti išsilavinimą ir platesnes karjeros galimybes, šiandien toliau sėkmingai įgyvendinama.

Praėjus trejiems metams, Kanados pavyzdžiu pasekė ir Lietuva. Kovo 15 d. LR Švietimo ir mokslo ministerijoje Kauno technologijos universitetas (KTU) su Kauno kolegija (KK), Kauno technikos kolegija (KTK), Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK), Panevėžio kolegija (PK) bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) pasirašė ketinimų protokolą dėl technologinių inžinerinių studijų aukštajame moksle klasterio kūrimo.

Praėjus trims mėnesiams, KTU, KK, KTK, KVK, PK ir VTDK žengė antrąjį žingsnį link partnerystės stiprinimo – siekiant sudaryti palankias galimybes kolegijų absolventams tęsti studijas universitete, buvo sudarytos individualios bendradarbiavimo sutartys, įtvirtinusios tęstinį bendradarbiavimą tarp universiteto ir kolegijų technologinių ir inžinerinių mokslų srityse.

Prisijungti prie technologinių inžinerinių studijų aukštajame moksle klasterio bus kviečiami ir verslo atstovai, socialiniai partneriai, kitos aukštosios mokyklos.

Nuo „priverstinės“ konkurencijos iki partnerystės

KTK direktoriaus Nerijaus Varno teigimu, neigiama demografinių pokyčių ir emigracijos dinamika inspiruoja konkurencijos tarp universitetų ir kolegijų formavimąsi studentų pritraukimo kontekste. Tačiau įvertinant tai, kad situacija Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje šiandien nevienoda, konkurencija kaip reiškinys nėra būdinga visoms institucijoms.

„Ko gero, konkurencinė situacija susidaro ten, kur silpnesni universitetai ar kolegijos siekdami išlikti, studijuoti priima visus norinčius, negalvodami apie savo aukštosios mokyklos misiją, studijų kokybę ar turinį. Tačiau stiprūs universitetai ir kolegijos elgiasi kitaip – kelia stojamojo balo kartelę, taiko aukštus kokybinius reikalavimus“, – pažymėjo N. Varnas.

Jo nuomone, tos aukštosios mokyklos, kurios šiandien nesiekia tik išlikti dar vienerius metus, o žvelgia į ateities perspektyvas, galvoja, kaip įveikti aukštojo mokslo sistemoje iškilusius iššūkius, geriausiai tai gali padaryti tarpusavyje dalindamosi patirtimi, atrasdamos abipusę naudą.

Bendradarbiavimas reikalingas šalies pažangai

Tuo tarpu KK vadovas Mindaugas Misiūnas pabrėžia, kad konkurenciją turėtų keisti bendradarbiavimas ir bendras siekis didinti konkurencingumą tarptautinėje erdvėje: „Žvelgiant į išsivysčiusių Europos šalių patirtį, geriausiai gyventojų užimtumą užtikrina nuosekli švietimo sistema, pagrįsta visų lygmenų derinimu.“

„Kalbu ne tik apie švietimo sistemą, – sakė M. Misiūnas. – Darnus bendras veikimas padidintų ne tik pačių aukštojo mokslo institucijų konkurencingumą, bet apimtų regiono ar visos šalies pažangą, dar labiau sustiprintų Kauno kaip akademinio miesto poziciją, padėtų spręsti visuomenės socialines ir ekonomines problemas.“

Pašnekovo įsitikinimu, šiuo metu svarbu išlaikyti visuminį požiūrį į aukštojo mokslo sistemos pertvarką: „Ypač reikalingas kolegijų ir universitetų glaudesnis bendradarbiavimas racionaliai ir efektyviai išnaudojant jau priimtus ir iš ES struktūrinių fondų finansuotus sprendimus – kalbu apie jau įgyvendintą infrastruktūros naujinimą, mokslo ir studijų kokybės tobulinimą bei kitus rezultatus.“

Pasigenda ir didesnio profesinių mokyklų įtraukimo

KVK, taip pat prisijungusios prie besikuriančio technologinių inžinerinių studijų aukštajame moksle klasterio, direktorės Gražinos Markvaldienės nuomone, visoms aukštosioms mokykloms laikantis nustatytos stojamojo balo ribos, neturėtų kilti konkurencijos dėl stojančiųjų.

„Svarbu, kad stojantieji suprastų, kad koleginės studijos orientuotos į pasirengimą praktinei veiklai, universitetinės – į pasirengimą kurti ir diegti žinias, plėtoti mokslinę veiklą, – sakė KVK vadovė. – Identifikavus ir aiškiai atskyrus kvalifikacijos lygmenis, universitetai ir kolegijos taptų specialistų rengimo grandinės dalyviais, dirbančiais savo nišose.“

Antrindamas G. Markvaldienei, PK direktorius G. Sargūnas pažymėjo, kad šiandien kolegijų ir universitetų vaidmenį švietimo sistemoje apibrėžia LR Mokslo ir studijų įstatymas bei pačių aukštųjų mokyklų suformuota misija, kuri dabartinėje binarinėje aukštojo mokslo sistemoje nėra pilnai išgryninta. Taip pat nėra tarpinių ryšių su profesinio mokymo pakopa, pasigendama vieningos vertikalios kokybinės sistemos, kuri padėtų sudėlioti kiekybines kvalifikacijų lygmenų proporcijas pagal rinkos poreikius.

KK direktorius M. Misiūnas priduria, jog šiandien priėmus tinkamus sprendimus, ateityje kolegijų ir universitetų vaidmuo būtų tiesiog aiškesnis. „Tada galima tikėtis aiškios žmonių, laiko, finansų išteklių koncentracijos, aiškaus visų lygmenų – ir universitetų, ir kolegijų ir netgi profesinių mokyklų diferencijavimo. Visa tai jungia vienas tikslas – kad Lietuvos švietimo sistema užimtų aukštą poziciją tarptautinėje erdvėje“, – teigė jis.

Daugiau rankų mokslo tiriamojoje veikloje

G.Sargūnas išskiria glaudaus bendradarbiavimo svarbą sinerginiam efektui gauti aukštojo mokslo studijų kokybės gerinimo ir mokslo bei mokslo taikomųjų tyrimų srityje. Jo teigimu, bendradarbiavimas sudarytų palankias sąlygas efektyviau išnaudoti turimus intelektinius ir infrastruktūrinius išteklius, gerinant studijų proceso rezultatus, padidintų konkurencingumą užsienio aukštųjų mokyklų atžvilgiu.

Papildydama G. Sargūną, KVK direktorė G. Markvaldienė sakė: „Norisi tikėti, kad ateityje toje pačioje švietimo sistemoje esantys universitetai ir kolegijos bendradarbiaus glaudžiau, rengs socialiai atsakingus piliečius, aukštos kvalifikacijos profesionalus, gebančius sėkmingai adaptuotis regionų, šalies ir Europos kintančioje darbo rinkoje.“

Žvelgdamas į 5-10 metų ateities perspektyvą ir valstybės poreikius, KTK direktorius sakė tikintis, jog Lietuva sėkmingai prekiaus čia sukurtomis inovacijomis, todėl kolegijų ir universitetų vaidmenys specialistų rengimo kontekste turėtų būti atskirti ir nedubliuojami.

„Nuoširdžiai noriu, kad  kiekvienas Lietuvos abiturientas, rinkdamasis karjeros kelią, realiai įvertintų savo gebėjimus, norus bei galimybes ir tada jam būtų aiškiau, ką rinktis: universitetą ar kolegiją“, – sakė N. Varnas.

Palankesnės galimybės tęsti studijas

Kuriant technologinių inžinerinių studijų aukštajame moksle klasterį, KTU, KK, KTK, KVK, PK ir VTDK bendradarbiaus, siekiant ugdyti talentus technologinių ir inžinerinių mokslų srityse bei sudaryti palankias galimybes kolegijų absolventams tęsti studijas universitete.

Pasak G. Sargūno, bendradarbiavimo sričių yra labai daug: projektinė veikla, dėstytojų didaktinių kompetencijų tobulinimas, aktyvus dėstytojų ir studentų tarpusavio bendradarbiavimas mokslo bei mokslo tiriamojoje veikloje, talentingų studentų ugdymas ir palankių galimybių sudarymas studijuoti magistrantūroje, dalinimasis gerąja patirtimi tarp institucijų.

Tarp bendradarbiavimo sričių KK vadovas teigė matantis ir aukštos kvalifikacijos dėstytojų tyrėjų sutelkimą, tarptautinių studijų plėtrą, aktyvesnį informacinių technologijų diegimą į studijų ir mokslo procesus.

Antrindama kolegoms, G. Markvaldienė pažymėjo, kad glaudesnis bendradarbiavimas turėtų vykti, siekiant tikslingai panaudoti žinių, žmonių, materialiuosius išteklius studijų kokybei užtikrinti, sudaryti studijų perimamumo ir tęstinumo galimybes studentams.