Deimantas Auškalnis (Asm. nuotr.).

Antibiotikų vartojimo atmintinė: vaistininkas įvardijo taisykles, kurias turi žinoti kiekvienas

XX a. pradžioje atradus peniciliną, antibiotikai tapo neatsiejama medicininės praktikos dalimi. Tačiau priešingai, nei galvoja nemaža visuomenės dalis – antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydomi tik bakterijų sukelti susirgimai, o virusinėms ligoms, tokioms kaip gripas, peršalimas ar koronavirusas, antibiotikai jokio poveikio neturi. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis primena kodėl nevartoti antibiotikų savarankiškai ir kokių taisyklių reikia laikytis, kad sumažintume patiriamus šalutinius poveikius.

Šiandien galima suskaičiuoti daugiau nei 100 antibiotikų rūšių, kurių kiekviena skirta sunaikinti skirtingas bakterijas ar parazitus ir užkirsti jų plitimą organizme. Tad labai svarbu, kad gydytojas paskirtų gydymą antibiotikais prieš tai nuodugniai išsiaiškinęs jaučiamus simptomus, ligos indikacijas, atlikęs kraujo ir kitus reikalingus ištyrimus, leidžiančius nustatyti susirgimo kilmę.

Vaistininkas D. Auškalnis pastebi, kad dažniausiai gydytojai pacientams skiria antibiotiką, kurio veiklioji medžiaga yra amoksicilinas arba amoksicilinas kartu su klavulano rūgštimi. Šis antibiotikas priklauso vaistų, vadinamų penicilinais, grupei ir yra skirtas gydyti platų spektrą ligų, tarp kurių: plaučių uždegimas, dantų ar ausų infekcijos, streptokokų sukeltos infekcijos.

„Kadangi bakteriniai susirgimai kamuoja įvairaus amžiaus, fizinių galimybių ir individualias ligos istorijas turinčius žmones, antibiotikai taip pat yra gaminami skirtingų formų. Vienos dažniausių – tabletės ir kapsulės, tačiau vaikams neretai pasitaiko sunkumų jas nuryjant, todėl galima įsigyti ir skystos formos antibiotikų. Kai infekcija būna itin sunki ar siekiama greitesnio būklės pagerėjimo, naudojami injekcinės formos antibiotikai, leidžiami į raumenis arba veną. O nustačius bakterinės kilmės odos infekciją, skiriami specialūs antibiotikų kremai ar tepalai, akių ar ausų infekcijų gydymui – lašai arba purškalai. Pacientai reikiamus vaistus gali įsigyti ir miltelių ar granulių formomis“, – sako vaistininkas.

Viena dažniausių klaidų

Gydymasis antibiotikais – gana sudėtingas procesas. D. Auškalnis primena, kad nors dažniausiai pacientai simptomų pagerėjimą pajunta per pirmąsias 24–72 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios, visas gydymo kursas gali tęstis net 6–10 dienų. Svarbu ne tik vartoti tinkamą veikliąją medžiagą, bet ir tai daryti tiek laiko, kiek nurodė gydytojas. Nesilaikant antibiotikų vartojimo taisyklių, infekcija ne tik nebus pilnai išgydyta, bet gali kilti ir kitų sveikatos sunkumų.

„Nuolat raginame pacientus nevartoti namuose užsilikusių antibiotikų be gydytojo paskyrimo. Kai kurie žmonės yra linkę išgerti antibiotikų tabletę vos pradėjus skaudėti gerklę, tačiau tai – rimta klaida, kuri gali lemti bendrą savijautos suprastėjimą ir atsparumo veikliosioms medžiagoms išsivystymą. Pastaruoju atveju, susirgus ta pačia liga, pakartotinis gydymas antibiotikais gali būti nebeveiksmingas. Antibiotikų rūšis, dozė ir gydymo kurso laikotarpis turi būti nustatyti gydytojo, prieš tai įvertinus visas galimas aplinkybes ir sveikatos būklę“, – sako D. Auškalnis.

Kaip stiprinti organizmą?

Vaistininkas skatina nepamiršti, kad antibiotikai turi ir tamsiąją pusę. Jų neigiama įtaka žarnyno mikroflorai yra plačiai aptariama ir gerai žinoma jau daugybę metų: sunaikindami blogąsias organizme besidauginančias bakterijas, kartu jie sutrikdo ir gerųjų bakterijų dauginimąsi. Kadangi didžioji dalis gerųjų bakterijų kolonizuojasi žarnyne, dažniausiai šie vaistai paveikia virškinimo procesą ir išbalansuoja žarnyno mikrobiotą. Tuo pačiu – silpnėja ir imunitetas.

„Žarnyne yra per 1000 skirtingų – tiek gerųjų, tiek blogųjų – bakterijų rūšių, kurių kiekviena atlieka skirtingą vaidmenį – nuo infekcijų sukėlimo iki smegenų, širdies ir bendros organizmo sveikatos stiprinimo. Kadangi vartojant antibiotikus nyksta abi rūšys bakterijų, žarnynui būtina skirti daug dėmesio: laikytis visavertės mitybos principų, gerti pakankamai vandens, vengti alkoholio ir rūkymo, kokybiškai ilsėtis, stengtis suvaldyti patiriamą stresą bei nepamiršti su maistu ar maisto papildais gauti didelį kiekį probiotikų.

Pastarieji padės sumažinti dažnai pasitaikančių šalutinių poveikių, tokių kaip viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, įvairios odos reakcijos ar nuovargis, riziką ir prisidės prie imuninės sistemos stiprinimo. Juk nusilpus imunitetui dažniau pradeda kamuoti grybelinės ar virusinės infekcijos“, – paaiškina jis.

Probiotikų galima rasti kefyre, jogurte, pasukose, mėlynajame ir brandintame sūryje, raugintose daržovėse, pavyzdžiui, kopūstuose. Vartojant antibiotikus, didžiausią naudą teikia Bifidobacterium ir Lactobacillus bakterijos, apsaugančios žarnyno sieneles ir padedančios išvengti virškinimo sutrikimų.

Vaistininkas D. Auškalnis priduria, kad siekiant išvengti nemalonių šalutinių poveikių, taip pat pravartu vartoti ir polifenolius – jais maitinasi gerosios žarnyno bakterijos, todėl gerėja mikrofloros sudėtis. Polifenolių yra arbatoje, bananuose, šokolade, granatuose, spanguolėse, riešutuose, čiobreliuose. O bendram organizmo stiprinimui, sergant tiek bakterinėmis, tiek virusinėmis infekcijomis farmacijos specialistas rekomenduoja vartoti vitaminus C ir D, cinką ir omega-3 riebiąsias rūgštis, jei valgiaraštyje esančiuose produktuose to pritrūksta.

Pagrindinės antibiotikų vartojimo taisykles:

1. Antibiotikus vartoti galima tik paskyrus gydytojui. Neatlikus išsamių tyrimų, nustatyti ar ligos sukėlėjas yra bakterija ar virusas gali būti labai sudėtinga. Esant virusinei ligai, antibiotikai bus neefektyvūs ir pakenks žarnyno mikroflorai.

2. Visada būtina laikytis gydytojo nurodymų ir savarankiškai nekoreguoti vaistų dozių bei gydymo trukmės. Stengtis vartoti antibiotikus tuo pačiu paros metu.

3. Net jei savijauta ir pagerėjo po kelių dienų, būtina pabaigti vartoti visą antibiotikų kursą. Tai svarbu tam, kad infekciją sukėlusios bakterijos būtų visiškai eliminuotos iš organizmo.

4. Labai naudinga stiprinti savo imunitetą vartojant probiotikus. Tai padės išvengti galimų virškinimo sistemos sutrikimų ir padidins gerųjų bakterijų kiekį žarnyne. Mažiausia rekomenduojama probiotikų paros dozė yra 10–20 milijardų kolonijas formuojančių bakterijų vienetų.

5. Atsiradus naujiems simptomams arba pastebėjus neįprastą šalutinį poveikį, labai svarbu nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.

6. Jei turite lėtinių ligų ar šalutinių būklių, kurios reikalauja nuolatinio kitų vaistų vartojimo, apie tai praneškite gydytojui ar vaistininkui – gali tekti pakoreguoti medikamentų vartojimo eiliškumą.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: