Apklausa: besikeičiant sukčių taktikoms, gyventojų atsparumo įgūdžius reikės nuolat atnaujinti

Lietuvos gyventojams tampa vis sunkiau atpažinti sukčius pagal gramatines klaidas el. laiškuose, o finansiniai sukčiai rečiau naudojasi nelietuviškais telefono numeriais. Besikeičiant sukčiavimo taktikoms, gyventojams teks stiprinti, o kai kuriais atvejais ir iš naujo formuoti atsparumo įgūdžius. Tokius pokyčius atskleidžia šių metų rugsėjį Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

„Jei prieš metus gyventojai aiškiau identifikuodavo finansinius sukčius pagal akivaizdžius kriterijus – gramatines klaidas, nelietuviškus numerius ir pan., situacija šiemet – akivaizdžiai pasikeitė. Pokyčiai lyginant šių ir praėjusių metų rezultatus nėra dramatiški. Visgi, tendencijos reikalauja atkreipti papildomą visuomenės dėmesį į poreikį peržiūrėti ir stiprinti jų prevencinius įgūdžius“, – sako centro direktorė Eglė Lukošienė.

Pokyčiai atsispindi ir prarastose lėšose

Tai, jog įgyti ir anksčiau lengviau sukčius atpažinti padėję prevenciniai įgūdžiai gali pavesti, atsispindi ir gyventojų bei įmonių prarastų lėšų statistikoje. Centro duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį gyventojų ir bendrovių patirti nuostoliai siekė 4,1 mln. Eur ir buvo didesni nei pirmąjį, kai prarasta 3,7 mln. Eur. Iš viso per pirmąjį 2024 m. pusmetį finansiniai sukčiai pasisavino kone 8 mln. Eur.

„Pirmoje šių metų pusėje pastebėjome, kad telefoninis sukčiavimas išgyvena savo „renesansą“: sukčiai taiko tiek laiko patikrintas taktikas, tiek ir naujus naratyvus, pavyzdžiui, gyventojai atakuojami „Google“, bankų atstovais ir kt. apsimetančių sukčių skambučiais. Jei anksčiau žmonės atkreipdavo dėmesį į nelietuvišką telefono numerį, apsimetėliai vis dažniau skambina iš lietuviškų telefono numerių, kas, savo ruožtu, mažina budrumą ir didina tikimybę įkliūti į sukčių pinkles“, – sako E. Lukošienė.

Tyrimo duomenimis, pernai 77 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nurodydavo, kad nelietuviškas skambinančiojo ar žinutės numeris yra pagrindinis sukčių bruožas. Šiemet taip manančiųjų sumažėjo 16 proc. punktų – iki 61 proc.

Gramatines klaidas žinutėse ar laiškuose 2023 m. pastebėdavo 60 proc. apklaustųjų, o 2024 m. – 55 proc., arba 5 proc. punktais mažiau. Tokius rezultatus lemia pačių sukčių įgūdžiai: tobulėja klastojamų el. laiškų ar žinučių tekstai, pasitelkiami tikslesni vertimai. Nors juose klaidų – vis dar pasitaiko, gyventojams jas pastebėti prireikia didesnio dėmesio ir susikaupimo.

Gyventojai rečiau imasi veiksmų

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertai įžvelgia ir kitą nerimą keliančią tendenciją: sulaukę įtartinų skambučių, laiškų ar žinučių, gyventojai rečiau imasi veiksmų. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad pastebimai sumažėjo ištrinančių įtartinus laiškus ir žinutes ar tiesiog juos ignoruojančių respondentų dalis: jei pernai atitinkamai besielgiančiųjų buvo 66 proc. ir 74 proc., šiemet – tik 58 proc. ir 67 proc.

„Finansinių sukčių istorijos, jų kuriami naratyvai darosi vis įtaigesni. Žmonėms atpažinti sukčiavimo apraiškas prireikia daugiau laiko, sukčiai tuo naudojasi. Todėl turime tikėtis visko ir, pasitelkdami kritinį mąstymą, išlaikyti šaltą protą, jog net ir sudėtingose situacijose išvengtume neracionalių sprendimų“, – sako centro vadovė E. Lukošienė.

Aktyvių veiksmų besiimančių gyventojų dalis išlieka stabili. Skaičiuojama, kad tiek šiais, tiek ir praėjusiais metais pranešančių įmonėms, kurių vardu dangstosi sukčiai, ar besikreipiančių į apsisaugoti nuo sukčių galinčias institucijas respondentų dalis vidutiniškai siekia apie 11 proc.

Ūgtelėjo praktinių įgūdžių svarba

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad prevencinės informacijos sklaida žiniasklaidos priemonėse, institucijų svetainėse ir socialiniuose tinkluose toliau išlieka geriausiai vertinamu pagalbos įrankiu: tokia informacija pasitiki 59 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.

Be to, kaip ir pernai, šiemet šalies gyventojams atpažinti sukčiavimo būdus taip pat gerai padeda ir asmeninė patirtis: taip teigia 40 proc. apklaustųjų. Taip pat rezultatai atskleidžia, jog augo prevencinių pratybų, kaip priemonės padedančios atpažinti sukčius, reikšmė: praėjusiais metais jos svarbą įvertino 13 proc. respondentų, šiemet – 14 proc.

Tačiau mažėja pasitikėjimas technologiniais apsaugos sprendimais, pavyzdžiui, automatiniu žinučių perkėlimu į „Šlamšto“ aplanką: jei 2023 m. jais pasitikėjo 55 proc. apklaustų gyventojų, 2024- aisiais jų liko tik 46 proc.

Pastebima ir tai, kad sumenko realių, su sukčiavimu susidūrusių žmonių istorijų žiniasklaidoje vertinimas: prieš metus kas antras apklaustasis nurodė, kad tokios istorijos padeda geriau atpažinti sukčiavimo būdus. Šiemet tokių – tik 44 proc.

„Finansų įstaigų, policijos, valstybės ir kitų institucijų pateikiama viešoji informacija vis dar išlieka pagrindine pagalbos apsisaugant nuo finansinių sukčių priemone. Tik bendradarbiaudami ir žengdami koja kojon su teisėsaugos institucijomis, verslo sektoriaus atstovais ir visuomene, galėsime efektyviai užkardyti finansinį sukčiavimą ir apsaugoti žmones nuo apgavysčių“, – tvirtina Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė E. Lukošienė.