Brangstant energetiniams ištekliams, svarbu taupyti šilumą

Kiek mokėsime už patalpų šildymą atėjus šildymo sezonui, priklausys ne tik nuo šilumos kainos, lauko oro temperatūros, bet ir nuo šilumos suvartojimo pastate.

Artėjantį šildymo sezoną mažiausiai rūpesčių dėl brangstančių energijos išteklių turės renovuotų namų gyventojai, nes atnaujinti namai ne tik gerina jo energinį efektyvumą, suteikia galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas, bet ir gerina gyventojų gyvenimo kokybę bei prisideda prie klimato kaitos mažinimo.

Kompleksinė namo renovacija – ne tik mažesnis šilumos suvartojimas

Atlikta kompleksinė daugiabučio namo renovacija – atnaujintos šildymo ir karšto vandens sistemos, įrengtas automatizuotas šilumos punktas, pakeistos langų ir lauko durys, įstiklinti balkonai, apšiltintas stogas, fasadinės sienos, rūsio perdanga, cokolis, balkonų lubos ir grindys leidžia pasiekti  didžiausią energetinį efektyvumą ir sumažinti šildymo išlaidas. Šilumos suvartojimas pastate  sumažėja   apie 50 proc.

Pakeitus seną elevatorinį šilumos punktą automatizuotu, įrengus balansinius ventilius, izoliavus šilumos ir karšto vandens sistemos vamzdynus, renovuotame name šiluma vartojama racionaliau – namo šildymo sistemoje automatiškai palaikoma vartotojo pasirinkta norima temperatūra, namo patalpas pasiekia vienodas šilumos kiekis, šiluma pasiskirsto tolygiai.

Be šilumos sutaupymų gyventojai  patiria ir daugiau komforto. Namo bute prie radiatorių įrengus termostatinius ventilius, temperatūrą bute galima reguliuoti pagal individualius poreikius (pavyzdžiui, nustatyti žemesnę temperatūrą naktimis), o įrengus šilumos daliklių sistemą – apskaityti suvartotą šilumą.

Gyventojams atsiranda galimybė patiems priimti sprendimą dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nes esant automatizuotam šilumos punktui, pereinamuoju laikotarpiu patalpos neperšildomos – automatiškai palaikoma norima temperatūra.

Atnaujinto daugiabučio gyventojai džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe – gražėja gyvenamoji aplinka, pasikeičia daugiabučio namo estetinė išvaizda, o kartu ir prailgėja pastato ilgaamžiškumas ir išvengiama netikėtų išlaidų įvykus avarijoms ar vykdant remonto darbus. Tokio namo šilumos ūkio priežiūra vykdoma efektyviau ir, suprantama, padidėja nekilnojamojo turto (daugiabučio buto) vertė.

Svarbu ir tai, kad renovuotas namas prisideda  prie gamtos tausojimo – mažesnės taršos, naudojant mažesnį kuro kiekį šilumai gaminti.

Parama daugiabučių šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui

Taigi, jei namas vis dar nėra pilnai renovuotas, pirmiausia, gyventojai turėtų priimti sprendimą dėl šilumos punkto modernizavimo – seną elevatorinį mazgą pakeisti automatizuotu. Juolab, kad nuo šių metų liepos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) priima paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Šiai priemonei finansuoti iš Klimato kaitos programos lėšų skirta 4 mln. Eurų, todėl gyventojai,  siekiantys gauti valstybės paramą, turėtų suskubti priimti sprendimus dėl elevatorinio šilumos punkto pakeitimo į naują automatizuotą šilumos punktą ar seno susidėvėjusio šilumos punkto atnaujinimo, kuris automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje. Parama gyventojai galės pasinaudoti ir balansavimo įrangos įrengimui  bei tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

Panevėžyje dar yra 143 daugiabučiai namai su technologiškai pasenusiais elevatoriniais šilumos punktais, kuriuose nėra arba neveikia karšto vandens temperatūros reguliatoriai, nėra automatizuoto šildymo reguliavimo. Tokiuose namuose sunku užtikrinti tolygų pastato šildymą, efektyviai naudoti šilumą, todėl AB „Panevėžio energija“ ragina šių namų gyventojus  kuo skubiau priimti sprendimus dėl daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo, atnaujinant šilumos punktą, ir pasinaudoti valstybės parama.

Modernizuoto šilumos punkto nauda

Modernizuotas arba atnaujintas šilumos punktas, atskirus jo komponentus pakeitus į automatizuotus, įrengus valdymo automatiką, gali nustatyti į butus teikiamos šilumos grafikus: šildymo ir karšto vandens temperatūrą nakties, darbo dienų ar savaitgalio režimus. Taip butai šildomi tik tiek, kiek reikia pagal lauko oro temperatūrą, o šilumos energija vartojama efektyviai. Įrengta  šilumos sistemų balansavimo įranga suteikia galimybę tolygiai reguliuoti namo vidaus sistemos srautus, cirkuliuojančius šildymo sistemoje, ir užtikrina, kad visas namo patalpas pasiekia vienodas šilumos kiekis. Tai leidžia išvengti problemos, kai vienoje pastato dalyje radiatoriai būna perkaitinami, o kitoje nepakankamai šyla.

Šilumos tiekėjo atsakomybė yra užtikrinti efektyvų šilumos tiekimą iki pastato, o pastato vidaus sistemų priežiūrą vykdo namus administruojančios įmonės ir vidaus sistemų prižiūrėtojai, todėl efektyviai veikiantis ir tinkamai prižiūrimas šilumos punktas pastate gali padėti sutaupyti apie 15 proc. šilumos.

Šilumos taupymas individualiai

Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir šilumą taupančiuose namuose, todėl nelaukiant šildymo sezono pradžios, gyventojai gali patys pasirūpinti ir įdiegti paprastas, mažai kainuojančias priemones, kurios padės taupyti šilumą. Racionaliau naudodami šilumą, jos suvartojimą galima sumažinti iki 10 proc.:

• Atlikite plastikinių langų reguliavimą, stiklo paketų keitimą dūžio atvejais, tarpinių atnaujinimą arba keitimą specialiomis medžiagomis.
• Įskilusius langų stiklus pakeiskite naujais, užsandarinkite plyšius tarp stiklo ir lango rėmų bei tarp lango rėmo ir sienos. Jei langui nebūtinas skaidrumas, jį šalčiausiam metų periodui iš vidaus galima užsandarinti laikina specialia ar polietilenine plėvele.
• Būtinai užsandarinkite  namo rūsio langus ir duris sandarinimo medžiagomis. Šildymo sezono metu atviri langai ir durys tampa didieji šilumos vagys.
• Norint sumažinti šalto oro skverbimąsi į butą, užsandarinkite duris specialiomis sandarinamomis medžiagomis. Prie durų staktos priklijuokite gumines ar silikonines tarpines. Dvigubos durys dar labiau padės taupyti buto šilumą.
• Atsiradus sienos įtrūkimams, juos užglaistykite.
• Įstiklinkite balkonus ir lodžijas, įrenkite medines grindis ir po jomis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.
• Šildymo sezono pradžioje (ypač, jei sistema buvo ištuštinta) patikrinkite, ar sistemoje neliko oro, nes dėl to radiatoriai gali šilti nevienodai.
• Periodiškai valykite dulkes nuo šildymo radiatorių, nepatariama ant radiatorių džiovinti skalbinių – garinimas yra daug šilumos reikalaujantis procesas. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis iki žemės. Jei radiatorius yra ne po langu, pritvirtinus lentyną virš jo, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų. Radiatorių užstatyti baldais.
• Už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus. Už radiatoriaus esantį sienos plotą uždengus danga (pvz. folija, specialios izoliacinės medžiagos lakštu), nuo radiatoriaus į patalpas patenkanti šiluma sklis geriau, o šilumos nuostoliai per sieną už radiatoriaus sumažės.
• Prie kambario išorinės sienos pastatysite didelių gabaritų baldus, o storas kilimas ant grindų, ypač pirmo aukšto patalpose, bus geras sprendimas neleisti buto šilumai patekti į šaltą rūsį.
• Langų aksesuarai – žaliuzės, roletai arba sunkios medžiagos užuolaidos sukurs šilumos apsaugą, imituos trečiąjį stiklą. Saulėtomis šildymo sezono dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes.
• Patalpas vėdinkite intensyviai, bet trumpai – plačiai atidarykite langus, kad spėtų įeiti gryno oro, bet nespėtų išeiti daug šilumos ir atšalti sienos ir baldai.
• Išeidami iš namų, uždarykite kambarių langus ir orlaides, o namo laiptinės duris visada laikykite uždarytas.