Dainų šventė Panevėžyje. 1924 m.

Dainų švenčių tradicijos Panevėžio krašte 1924–1940 metais

Panevėžio kraštas turi gilias chorinio dainavimo tradicijas. Pirmąją dainų šventę 1924 m. birželio 21 d. Panevėžio valstybinės gimnazijos kieme organizavo chorvedžiai Mykolas Karka, Juozas Rajeckas ir Vladas Paulauskas. Šiame renginyje dalyvavo trys chorai, grojo gimnazijos simfoninis orkestras, diriguojamas Hiršos Ichilčiko. Atlikta 16 dainų. Ypač žiūrovams patiko Vlado Paulausko daina „Žalgirio mūšis“. Nors diena buvo itin karšta, susirinko apie 2 tūkst. žiūrovų. Dainavo Panevėžio valstybinės gimnazijos choras, vadovaujamas M. Karkos, Panevėžio mokytojų seminarijos choras, vadovaujamas J. Rajecko, ir šaulių choras, vadovaujamas V. Paulausko. Pastarasis choras buvo seniausias Panevėžio mieste. Jo ištakos siekia 1900 m., kai giedodavo Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. 1924 m. jis susijungė su šaulių choru. Panevėžio mokytojų seminarijos choras savo istoriją skaičiuoja nuo 1919 m. (kai kur šio choro įkūrimo data nurodoma 1921 m.). Panevėžio valstybinės gimnazijos choras susikūrė 1917 m.

1924 m. rugpjūčio 23–25 d. Kaune vykusioje Respublikinėje dainų šventėje dalyvavo  Panevėžio valstybinės gimnazijos ir Panevėžio šaulių chorai.

Aktyviai kūrėsi ir įvairių organizacijų chorai. 1925 m. liepos 3–5 d. Panevėžyje vyko pavasarininkų aukštaičių kongresas su Dainų diena. Dalyvavo apie 700 dainininkų. Į renginį atvyko Seimo pirmininkas Leonas Bistras. 1926 m. gegužės 29–30 d. vyko Panevėžio rajono pavasarininkų kongresas ir Dainų ir sporto šventė. Pavasarininkai tapo bene gausiausia jaunimo organizacija. 1928 m. birželio 16 ir 17 d. pavasarininkų stadione organizuotas Lietuvos kaimo jaunimo sąjungos „Pavasarinis“ Panevėžio kongresas su Dainų ir sporto švente, kurioje dalyvavo 7 chorai.

1928 m. aktyviai veikusi „Dainos“ draugija organizavo antrąją dainų šventę Panevėžio mieste. „Dainos“ draugijos choras, vadovaujamas M. Karkos, veikė nuo 1926 m.

Panevėžiečiai aktyviai dalyvavo ir respublikinėje Dainų šventėje, kuri 1928 m. liepos 1–2 d. vyko Kaune. Joje dalyvavo 5 Panevėžio chorai: Panevėžio valstybinės gimnazijos choras ir Panevėžio „Dainos“ draugijos choras, vadovaujami M. Karkos, Panevėžio šaulių choras, vadovaujamas Vl. Paulausko, Panevėžio mokytojų seminarijos choras, vadovaujamas Juozo Rajecko, ir Panevėžio valstybinės gimnazijos paralelinių klasių choras, vadovaujamas Zigmo Skirgailos.

Aktyviai Lietuvos gyvenime reiškėsi Lietuvos šaulių sąjunga. 1929 m. birželio 22–25 d. vyko Respublikinė šaulių dainų šventė, kurioje dalyvavo 1 700 dainininkų. Tarp jų buvo ir Panevėžio šaulių chorų.

1930 m. Lietuvoje paskelbti Vytauto Didžiojo metais. Ta proga birželio 20 d. Kaune organizuota ir didelė respublikinė Dainų šventė, kurioje dalyvavo ir 5 Panevėžio miesto chorai: šaulių choras, vadovaujamas Vl. Paulausko, Panevėžio valstybinės  gimnazijos choras, vadovaujamas M. Karkos, „Dainos“ draugijos choras, vadovaujamas M. Karkos. Taip pat dalyvavo du neseniai susikūrę chorai. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros chorui vadovavo Vladas Dutkevičius. Šį chorą įkūrė Katedros vikaras Romualdas Bražys. V. Dutkevičius 1929–1932 m. dirbo Lenkų gimnazijoje muzikos mokytoju ir tuo pat metu Kristaus Karaliaus katedroje. Kitam neseniai susikūrusiam chorui vadovavo vienas aktyviausių Panevėžio kunigų Vladislovas Butvila.

1930 m. Dainų šventė surengta ir Panevėžio mieste. Joje dalyvavo 4 chorai. Ji vyko Panevėžio valdžios (valstybinės) gimnazijos kieme. Bendram chorui dirigavo Nikodemas Martinonis. Į šį renginį atvyko daug šaulių. Iš viso repertuare buvo 20 dainų.

1934 m. gegužės 19 d. minėtas Panevėžio išvadavimo 15 metų jubiliejus. Šia proga organizuota Dainų ir sporto šventė. Tačiau sporto šventė dėl lietingo oro neįvyko. Panevėžio išvadavimo 15 metų sukakties dainų ir muzikos sekcijai pirmininkavo V. Paulauskas. Vytauto parke vykusiame renginyje dalyvavo Panevėžio katedros, Mergaičių gimnazijos, „Dainos“ draugijos, Panevėžio vyrų gimnazijos ir Panevėžio mokytojų seminarijos chorai. Taip pat Ramygalos šaulių, Smilgių šaulių, Kriklėnų, Ančičkių, Rozalimo, Truskavos, Alizavos, Vadoklių, Vadaktų, Uliūnų, Eriškių, Karsakiškio ir Smilgių parapijų chorai.

Katedros, Panevėžio mokytojų seminarijos, Berniukų ir mergaičių gimnazijų chorus rengė M. Karka.

Tuo metu aktyviai veikė Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“. Minint šios organizacijos įkūrimo 10 metų jubiliejų, 1937 m. birželio 28–29 d. organizuota Dainų šventė Kaune. Joje pirmąkart pasirodė ir šokėjai. Panevėžio delegacija buvo viena gausiausių, ypač daug joje buvo šokėjų.

1937 m. rugsėjo 18–19 d. Panevėžyje vyko sritinė dainų šventė. Organizacinio komiteto pirmininkas buvo Panevėžio apskrities viršininkas Antanas  Staškevičius, vicepirmininkas Vladas Kličmanas. Rugsėjo 18 d. 18 val. šaulių teatre šventę pradėjo Panevėžio apskrities viršininkas A. Staškevičius. Po to muzikos draugijos vardu kalbėjo Nikodemas Martinonis. Iš viso dalyvavo 28 chorai. Būtų buvę ir daugiau, bet dalis atlikėjų neatvyko dėl susisiekimo problemų. Dalyvavo 12 šaulių chorų, 9 bažnytiniai, 2 gimnazijų, 2 jungtiniai, Dotnuvos jaunimo choras ir Darbo rūmų choras. Daugiausia buvo šaulių chorų. Šaulių teatro salėje varžėsi 4 chorai. Rugsėjo 19 d. Panevėžio trečios pradinės mokyklos kieme surengta dainų šventė.

1938 m. birželio 28–29 d. Kaune vyko didysis L.K.J.S. „Pavasaris“ kongresas. Jame dalyvavo iki 40 tūkst. pavasarininkų. Panevėžio regiono atstovai buvo vieni gausiausių, visi buvo su naująja pavasarininkų uniforma. M. Karka buvo vienas iš Chorų dienos organizatorių ir dirigentų. Jungtiniame chore dainavo 6 tūkst. dainininkų.

1938 m. birželio 26 d. Šiauliuose surengta sritinė Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Dainų šventė. Joje dalyvavo 16 chorų. Tarp atrinktų šešių geriausių chorų buvo ir Panevėžio rajono choras, vadovaujamas Juozo Žemaičio. Šioje šventėje dalyvavo 3 tūkst. choristų ir 350 šokėjų.

1939 m. birželio 22–25 d. vyko antroji šaulių Dainų šventė, pažymint Šaulių sąjungos įkūrimo 20 metų jubiliejų. Joje dalyvavo šauliai iš Estijos, Latvijos ir Suomijos. Atvykstančius šaulius pasitiko prie geležinkelio stoties pastatyti vartai su užrašu „Šauliai, Tėvynės viltys jumyse“.  Šauliai, atvykę iš visos Lietuvos, buvo apgyvendinti kareivinėse, palapinėse, kur visiems buvo paklota šiaudų. Tik kai kurioms šaulėms pasisekė – jos miegojo lovose. Maistas buvo tiekiamas karinėse virtuvėse. Į renginį atvyko ir daug Panevėžio šaulių. Birželio 24 d. Dainų slėnyje dainavo jungtinis choras, iš viso 2 tūkst. dainininkų iš 85 chorų, dalyvavo 300 griežikų. Pirmąkart pasirodė jungtinis dūdų orkestras.  Jungtiniam chorui dirigavo M. Karka, N. Martinonis, Antanas Budriūnas. Orkestrui dirigavo Bronius Jonušas.

Birželio 25 d. didžiosios iškilmės prasidėjo pamaldomis, kurias laikė arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Į jas atvyko prezidentas Antanas Smetona ir premjeras Jonas  Černius. Pamaldų metu giedojo jungtinis šaulių choras, dirigavo Apolinaras Likerauskas. Buvo pašventinta naujoji Šaulių sąjungos vėliava. Po to 2 valandas vyko šaulių paradas, kurio metu griežė jungtinis orkestras, diriguojamas B. Jonušo. Po visų renginių karininkų ramovėje vyko pabaigtuvių pietūs aukštiems svečiams. Šaulių šventės renginius transliavo radiofonas.

Iki 1940 m. sovietinės okupacijos įvyko daug dainų švenčių.

 

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: