1. Home
  2. Istorijos puslapiai

Kategorija: Istorijos puslapiai

Dainų švenčių tradicijos Panevėžio krašte 1924–1940 metais

Dainų švenčių tradicijos Panevėžio krašte 1924–1940 metais

Panevėžio kraštas turi gilias chorinio dainavimo tradicijas. Pirmąją dainų šventę 1924 m. birželio 21 d. Panevėžio valstybinės gimnazijos kieme organizavo chorvedžiai Mykolas Karka, Juozas Rajeckas ir Vladas Paulauskas. Šiame renginyje dalyvavo trys chorai, grojo gimnazijos

Skaityti daugiau
Panevėžio apskrities ligoninė ir gydytojai nacių okupacijos metais

Panevėžio apskrities ligoninė ir gydytojai nacių okupacijos metais

1941 m. birželio 27 d. į Panevėžį įžengė nacistinės kariuomenės daliniai. Vienus okupantus pakeitė kiti. Mieste vyko daug permainų, pertvarkymai prasidėjo ir Panevėžio apskrities ligoninėje. Iš pradžių ligoninės vedėju paskirtas Vladas Rumbauskas. 1941 m. rugpjūčio

Skaityti daugiau
Panevėžio dailininkas Solomonas Feigenzonas

Panevėžio dailininkas Solomonas Feigenzonas

Panevėžio krašte gyveno nemažai menininkų. Ypač miestą išgarsino skulptoriai Juozas Zikaras ir Bernardas Bučas. Garsus iš Panevėžio krašto kilęs dailininkas Juozas Mackevičius, Lietuvoje ypač vertinami jo kūriniai istorinėmis ir religinėmis temomis. J. Mackevičiaus darbai puošia

Skaityti daugiau
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?

Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?

Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir

Skaityti daugiau
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?

Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?

Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir

Skaityti daugiau
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?

Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?

Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir

Skaityti daugiau
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?

Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?

Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir

Skaityti daugiau
Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?

Kas jis – Stanislovas Kerbedis, kurio vardu pavadinta gatvė Panevėžyje?

Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis  gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir

Skaityti daugiau
Vaclovo Raubos rūbų kirpimo ir siuvimo mokykla

Vaclovo Raubos rūbų kirpimo ir siuvimo mokykla

Panevėžyje tarpukariu pramonė nebuvo plačiai išvystyta. Veikė nedidelės gamyklos, vyravo įvairios dirbtuvės, kur dirbdavo dažniausiai iki 20 darbuotojų. Kai kurios dirbtuvės buvo dar mažesnės. Mieste buvo populiarūs amatai. Daugiausia buvo siuvėjų ir batsiuvių. Respublikos laikais

Skaityti daugiau
Pranas Vanagas ir jo namas Panevėžyje, P. Puzino gatvėje

Pranas Vanagas ir jo namas Panevėžyje, P. Puzino gatvėje

Bene žymiausias lietuvių kilmės Panevėžio prekybininkas Pranas Vanagas gimė 1886 m. valstiečių Dominyko ir Elžbietos šeimoje Utenos apskrities Užpalių valsčiaus Vilučių kaime. 1897 m. Pranas baigė Utenos liaudies mokyklą, tačiau toliau mokytis nebuvo lėšų. Tuo

Skaityti daugiau
Medžių sodinimas Panevėžyje

Medžių sodinimas Panevėžyje

Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva sunkiai stojosi ant kojų. Siautė įvairios epidemijos, daug pastatų buvo sugriauta, neliko medžių ir gėlynų. 1921 m. sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d.

Skaityti daugiau
Sporto klubas „Maistas“ Panevėžyje

Sporto klubas „Maistas“ Panevėžyje

1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pirmiausia reikėjo ją apginti. Nepriklausomybės kovos tęsėsi iki 1920 m. pabaigos, o joms pasibaigus reikėjo rūpintis švietimu, sveikatos apsauga, daug dėmesio teko skirti policijai. Netrukus Lietuvoje atsirado sporto entuziastų. Sportą

Skaityti daugiau
Vitalijus Gusevas ir jo klinika Panevėžyje

Vitalijus Gusevas ir jo klinika Panevėžyje

1917 m. spalį (senuoju stiliumi) carinėje Rusijoje įvyko perversmas, po kurio į valdžią atėjo bolševikai. Šalyje prasidėjo savivalė. Gatvėmis važinėjo ginkluoti kareiviai ir šaudė į gyventojus, kilo suirutė. Nepasitenkinimui bolševikine tvarka peraugus į pasipriešinimą, prasidėjo

Skaityti daugiau
Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (IV)

Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (IV)

Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjančios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai pažįstamus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje. Nedidelėje brošiūrėlėje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“, išleistoje Panevėžyje 1940

Skaityti daugiau
Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (III)

Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (III)

Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjusios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai žinomus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje. Nedidelėje brošiūrėlėje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“, išleistoje Panevėžyje 1940

Skaityti daugiau
Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (II)

Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (II)

Tarpukariu savo valstybę atkūrusi Lietuva sugebėjo šalies ūkį iš gilaus šimtmečius trukusio atsilikimo vos tik per vienos kartos gyvenimą pakelti į kone europinį lygmenį. Buvo įrodyta, kad Lietuvos ekonomika gali sėkmingai funkcionuoti bei sparčiai kilti

Skaityti daugiau
Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (I)

Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (I)

Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių tarpukario Lietuvos modernėjančios visuomenės savitumą bei mažai žinomus jos bruožus, gali būti ir reklama, skelbta tuometinėje spaudoje. Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje saugomoje 1940 m. Panevėžyje išleistoje brošiūroje „Panevėžio informacinis kalendorius

Skaityti daugiau
Savanorių aikštės istorija

Savanorių aikštės istorija

Įdomi dabartinės Savanorių aikštės ir jos prieigų Panevėžyje istorija. Ją galima padalinti į keletą ryškesnių aikštės gyvavimo etapų. Carinės Rusijos okupacijos metais ši vietovė buvo vadinama Slabotke, čia stovėjo daug skurdžių medinių namelių. Per Pirmąjį

Skaityti daugiau
Šermukšnių gatvė

Šermukšnių gatvė

1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto tarybos protokolu naujai suprojektuota gatvė nuo Piniavos gatvės iki J. Zanevičiaus žemės pavadinta Šermukšnių gatve. Dar 1931 m. J. Zanevičius gavo leidimą statyti vaisvynių dirbtuvę šioje gatvėje. Jis

Skaityti daugiau
Gaisras Panevėžio apskrities ligoninėje

Gaisras Panevėžio apskrities ligoninėje

Panevėžio mieste ligoninių tinklas susiformavo jau Respublikos laikais. Mieste veikė ambulatorija, žydų ligoninė, privačios nedidelės klinikos. Iš jų garsiausia buvo Vitalijaus Gusevo klinika P. Puzino gatvėje. V. Gusevas pirmasis Lietuvoje atliko širdies operaciją. Pirmoji buvo

Skaityti daugiau
Panevėžio žydų gimnazija Elektros gatvėje 1920–1940 m.

Panevėžio žydų gimnazija Elektros gatvėje 1920–1940 m.

1923 m. surašymo duomenimis, daugiau nei trečdalį Panevėžio miesto gyventojų sudarė žydai. Mieste gyveno 10 236 lietuviai (53,87 proc.), 6895 žydai (36,03 proc.), 976 lenkai (5,14 proc.), 63 rusai (3,33 proc.), 110 karaimų (0,57 proc.),

Skaityti daugiau
Akcinės bendrovės „Maistas“ fabrikas Panevėžyje

Akcinės bendrovės „Maistas“ fabrikas Panevėžyje

Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas Respublikos laikais tapo stambiausia miesto įmone. Čia dirbo daugiausia miestiečių. Fabriką brolių Dovydo ir Gedalio Ilgovskių firma iš Kauno pradėjo statyti 1930 m. liepos mėnesį. Tai buvo viena garsiausių statybos

Skaityti daugiau
Modern kino teatras. Kino teatrai Panevėžyje

Modern kino teatras. Kino teatrai Panevėžyje

Lietuva XX amžiaus pradžioje priklausė carinei Rusijai, taigi Panevėžys buvo nedidelis carinės Rusijos provincijos miestas. Jame jau pradėjo sparčiau vystytis pramonė, gyventojų skaičius augo. Nors mieste buvo daug neturtingų miestiečių, visgi formavosi ir labiau pasiturinčių 

Skaityti daugiau
Transportas Panevėžio miesto gatvėse XX a. 8 deš.

Transportas Panevėžio miesto gatvėse XX a. 8 deš.

Praeito amžiaus antroje pusėje Panevėžio miestas sparčiai plėtėsi, buvo statomos pramonės įmonės, daugėjo gyventojų. Didėjo ir transporto srautai miesto gatvėse. Dažniausiai čia buvo galima išvysti krovininį transportą, maršrutinius miesto autobusus, taksi ir privačius gyventojų lengvuosius

Skaityti daugiau
Berčiūnų kurorto istorijos tyrinėjimai

Berčiūnų kurorto istorijos tyrinėjimai

Kodėl tarpukariu Panevėžio miesto gyventojai Berčiūnus pasirinko kaip poilsio vietą, o turtingesnieji čia statėsi vilas? Koks likimas šią vietovę ištiko nacių okupacijos metais? Kaip sovietmečiu privačios vilos tapo miesto valdžios nuosavybe ir buvo perduotos pionierių

Skaityti daugiau
Viešoji Panevėžio miesto pirtis Pirties gatvėje

Viešoji Panevėžio miesto pirtis Pirties gatvėje

Panevėžyje nuo seno veikė viešosios pirtys, kuriose miestiečiai galėjo praustis. Dar 1936 m. miesto valdžia, sudarydama ateinančių metų planus paminėjo, kad miestui labai reikia naujos pirties, nes senoji, pastatyta prieš 100 metų, jau netinkama naudoti.

Skaityti daugiau
Panevėžiečiai į Palangą skrisdavo lėktuvu

Panevėžiečiai į Palangą skrisdavo lėktuvu

Aerodromai Panevėžio m. prieigose sovietmečiu Sovietmečiu Panevėžio pašonėje veikė karinis (Pajuostyje) ir civilinis (Stetiškių k.) aerodromai. Karinį aerodromą, įrengtą dar tarpukariu, sovietai užėmė baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Čia buvo dislokuotas bombonešių aviacijos pulkas (vėliau reorganizuotas

Skaityti daugiau
Viešbutis „Rambynas“ Panevėžyje

Viešbutis „Rambynas“ Panevėžyje

Panevėžio miestą ilgą laiką garsino viešbutis „Rambynas“, įsikūręs Respublikos gatvėje. Įdomi jo istorija. Tarpukariu minėtą pastatą nusipirko ir jame apsigyveno iš Amerikos grįžusio Rapolo Žitkaus (garsaus fotografo Jono Žitkaus (Žitkevičiaus) brolio) šeima. Vėliau R. Žitkus

Skaityti daugiau
Paminklinės lentos atidengimas savanoriui Kaziui Taruškai

Paminklinės lentos atidengimas savanoriui Kaziui Taruškai

1918 m. vasario 16 d. atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę teko ginti ginklu. Nepriklausomybės kovose pasižymėjo Panevėžio krašto savanoriai. 1919 metų pradžioje, vokiečiams pasitraukus iš Panevėžio, į miestą veržėsi raudonosios armijos daliniai. Į kovą su jais stojo

Skaityti daugiau
Panevėžio „Javnės“ mergaičių gimnazija

Panevėžio „Javnės“ mergaičių gimnazija

Panevėžio mieste gyveno nemaža žydų bendruomenė. Žydams itin svarbus buvo ugdymas. Jau Lietuvos Respublikos laikais daktaro Šachnelio Abraomo Mero pastangomis 1920 m. Panevėžyje pradėjo veikti žydų berniukų ir mergaičių gimnazija. Kol nebuvo žydų gimnazijos, daug

Skaityti daugiau