Panevėžio žydų gimnazija Elektros gatvėje 1920–1940 m.

1923 m. surašymo duomenimis, daugiau nei trečdalį Panevėžio miesto gyventojų sudarė žydai. Mieste gyveno 10 236 lietuviai (53,87 proc.), 6895 žydai (36,03 proc.), 976 lenkai (5,14 proc.), 63 rusai (3,33 proc.), 110 karaimų (0,57 proc.), 109 vokiečiai (0,57 proc.), 50 latvių (0,26 proc.), 30 baltgudžių (0,16 proc.). Be to, Panevėžyje buvo įsikūrę 2 estai, 4 romai, 1 prancūzė, 1 ukrainietė, 1 graikas, 1 gruzinė. Kitų tautybių gyventojai sudarė 46,13 proc. panevėžiečių. Žydai užėmė tvirtas pozicijas miesto taryboje ir valdyboje, taip pat prekyboje. Didelis žydų vaidmuo buvo miesto pramonėje, tad jiems reikėjo išsilavinusių specialistų.

Panevėžio žydų gimnazija duris atvėrė 1920 m. rugsėjo 26 d. Jos įsteigimu rūpinosi Draugija įtaisymui senosios žydų gimnazijos. Pasaulietinėje mokykloje dėstyta hebrajų kalba. 1920 m. rugpjūčio 16 d. žydų gimnazijos direktoriumi paskirtas Šachnelis Abraomas Meras. Dar tais pačiais metais jį pakeitė filosofas Leo Rozenbergas, baigęs Filosofijos fakultetą Miuncheno universitete. Jis turėjo Vokietijos pilietybę, dirbo Berlyne, Miunchene ir Vilkaviškio žydų gimnazijoje. Jo darbo stažas  buvo 7 metai.

Iki 1931–1932 m. gimnazijoje buvo sustiprintas matematikos dėstymas. Vėliau pakeista į sustiprintą lotynų kalbos mokymą. Pirmaisiais mokslo metais gimnazijoje veikė parengiamoji ir pirmosios 5 (I–V) klasės. 1920 m. joje mokėsi 243, 1922 – 291, 1923 – 413 vaikų. Mokykla įsikūrė Respublikos gatvėje, Steigiamojo Seimo nario Naftalio Fridmano namuose. Patalpos išnuomotos 3 metams, kasmet mokant po 1000 auksinų už mėnesį. Pirmais metais nuo mokesčio už mokslą atleisti 35 mokiniai. Pirmais veiklos metais Švietimo ministerija lėšų gimnazijai neskyrė. Nors pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvos mokykloms trūko kvalifikuotų mokytojų, žydų gimnazijoje 1920 m. mokytojavo 7 asmenys, iš kurių 2 buvo baigę aukštąsias mokyklas užsienyje – Miuncheno bei Berlyno universitetus, vienas jų turėjo nebaigtą aukštąjį išsilavinimą (Saratovo universiteto), kiti – baigę mokytojų ar kitus institutus, mokytojų kursus, tik vienas buvo baigęs vien gimnaziją.

Nuo 1923 m. vasario 21 d. Geršonas Gurevičius oficialiai paskirtas direktoriumi, nors užfiksuota, kad jis pareigas ėjo nuo 1922 m. rugsėjo 15 d. G. Gurevičius gimė 1891 m. Kaišiadoryse. Mokėsi gimnazijoje Gomelyje, Charkovo universitete, 1920 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1917 m. dėstė istoriją Maskvos gimnazijoje, nuo 1919 m. dirbo komercinėje mokykloje Jelizavetgrade, kol  atėjo Raudonoji  armija. 1921 m. vasarą suimtas kaip sionistų partijos centro komiteto narys, iki 1922 m. kalėjo Maskvos Butyrkų kalėjime ir paleistas Lietuvos konsulatui tarpininkaujant. 1922 m. gegužę vėl suimtas Kijeve, paleistas 1922 m. liepą. 1922 m. rugpjūtį grįžo į Kaišiadoris.

Kiekvienais  mokslo metais gimnazijoje daugėjo klasių – 1923 m. rudenį jų jau buvo  aštuonios. Tuo metu mokykloje mokėsi didžiausias būrys vaikų per visą gimnazijos istoriją. Žydų gimnazijose dėstyta žydų istorija iki 1924 m., toliau ji jungta su pasauline istorija. Nuo 1924 m. mokinių sumažėjo, nes įsisteigė kitos Panevėžio žydų mokyklos, taip pat neigiamą poveikį darė stiprėjanti ekonominė krizė. Gimnazijai labai trūko patalpų. Mokiniai netilpo N. Fridmano bute, todėl darbas vyko dviem pamainomis. Mokyklos vadovybė 1924 m. išsirūpino papildomų patalpų Marijos g. 21, Chmieliausko name. Senosiose patalpose liko I–IV klasės, o naujoje vietoje įsikūrė vyresniųjų klasių mokiniai. Gimnazijos darbo sąlygos pagerėjo, tačiau dideli mokesčiai už nuomojamas patalpas vertė galvoti apie nuosavas patalpas. Panevėžio žydų gimnazijoje 1926–1927  m. mokslo metais buvo 291 mokinys, iš jų 152 mergaitės ir 139 berniukai, visi žydų tautybės Lietuvos piliečiai.

Rasta apie gimnazijos moksleivius ir įdomesnės informacijos. 1926 m. spaudoje rašyta, kad Panevėžio žydų gimnazijos mokinys Vysočekas maudosi eketėje Nevėžyje ir esant 23 laipsniams šalčio. Joje išbūna 2–3 minutes ir atrodo sveikas.

1926 m. žydų gimnazija kreipėsi į Švietimo ministeriją prašydama paramos. Nuo 1926 m. ji gavo subsidijų iš Lietuvos valdžios. 1926 m. – 22,500 Lt, 1927 – 25 tūkst. Lt, 1928 – 31 tūkst. Lt, 1929 ir 1930 – 33 tūkst. Lt, 1931 – 35 tūkst. Lt, 1932 – 27 tūkst. Lt, 1933 – 24 tūkst. Lt, 1934 – 17 tūkst. Lt, 1935 ir 1936 – 15 tūkst. Lt. Šių pinigų užtekdavo mokytojams mokėti algas nuo 2 iki 6 mėnesių.

1927 m. žydų gimnazija veikė N. Fridmano ir Subockienės namuose Bataliono g. 1. Pirmuosiuose tilpo 1–5 ir 8 klasės,  o antruose – 6 ir 7 klasės. Už nuomą mokėta 850 Lt per mėnesį. 1927 m. pabaigoje gimnazijoje mokėsi 290 mokinių.

1927 m. viduryje patvirtintas naujos dviejų aukštų su rūsiu bei šlaitiniu stogu Panevėžio žydų gimnazijos projektas, parengtas Pinchuso Sobolio (Pinchus Sobol). Kampinis mokyklos akmuo, dalyvaujant miesto ir apskrities atstovams bei svečiams, iškilmingai padėtas 1927 m. birželio 14 d. Kalbas pasakė lenkų atstovas Teodoras Liutkevičius, žydų gimnazijos direktorius Geršonas Gurevičius kalbėjo lietuviškai ir hebrajiškai. Iškilmėse dalyvavo miesto burmistras Tadas Chodakauskas. Kauno žydų laikraščio redakcijos atstovas pasakė kalbą hebrajiškai.

Naujas pastatas buvo gelsvų plytų, simetriško stačiakampio plano. Statyba, kainavusi daugiau nei 111 tūkst. Lt, truko kiek daugiau nei metus ir buvo užbaigta 1928 m. rudenį. Tuometinėje miesto spaudoje akcentuotas naujo pastato puošnumas ir tai, kad viduje buvo įrengtos šildymo, vandentiekio sistemos. Dėl to jis netgi vadintas rūmais. Panevėžyje tuo metu vyko nedaug statybų, tad naujas gimnazijos pastatas tapo vienu svarbesnių miesto atsinaujinimo ženklų. Santūriai puošniame dideliame ir moderniame pastate buvo 18 patalpų, 2 koridoriai, pusrūsyje įrengtos pagalbinės patalpos, net butas mokyklos sargui. Rūmuose buvo šildymo sistema, vandentiekis, kanalizacija. 6000 m² žemės sklypas mokyklai ir dalis medžiagų dovanota. Statybos prižiūrėtojai algos negavo, nebuvo ir rangovo. Pastačius gimnaziją susikaupė 50102 Lt skola. Netrukus prasidėjo ir pasaulinė krizė.

1929 m. pradžioje gimnazijoje mokėsi 254 mokiniai, metų gale jų buvo 30 mažiau. Iš jų 36 baigė gimnaziją, dėl ligos išėjo 3, nesisekant mokytis išėjo 23 mokiniai, dėl neturto 24, dėl nežinomų priežasčių – 15. 1929 m. atestatai įteikti 36 mokiniams. Iš jų į Lietuvos universitetus stojo 10, į užsienio universitetus – 6, vienas išvyko į Braziliją, 19 laikinai sustabdė mokslus. Gimnazijoje neprivalomas dalykas buvo muzika. Joje veikė literatūros, istorijos, piešimo, matematikos ir kt. sekcijos.

Panevėžio žydai mokėsi ne tik žydų gimnazijoje. 1931–1932 mokslo metais Panevėžio gimnazijose buvo 716 mokinių, 379 berniukai ir 337 mergaitės. Iš jų 26 žydai, 23 rusai, 2 latviai, 4 vokiečiai. 1928–1929 mokslo metais vienas žydas mokėsi lenkų gimnazijoje.

1931–1932 m. Panevėžio žydų gimnazijoje  mokėsi 230 mokinių, 119 mergaičių ir 111 berniukų. 1935 m. gale buvo 173 mokiniai. Gimnazijoje veikė lituanistikos, literatūros, fizikos ir kosmografijos, Palestinos pažinimo būreliai. Vieno mokinio išlaikymas kainavo  412,28 Lt. Už mokslą 1–4 klasėje reikėjo mokėti 50 Lt už pusmetį, 5–8 klasėje – 75 Lt.

XX a. ketvirtame dešimtmetyje gimnazijos pastatas praplėstas – Adolfas Tylius parengė dviaukščio priestato projektą. Priestate naudoti panašūs puošybos elementai – dominuoja karnizų juostų ir langų ritmas bei dekoratyviniai akcentai. Po plėtros pastatas įgavo netaisyklingos formos planą. Priestatas pastatytas 1938 m.

Panevėžio žydų gimnazijoje mokėsi garsus poetas Giršas Ošerovičius.

Sovietmečiu buvusioje gimnazijoje veikė įvairios švietimo įstaigos. Po vėlesnių plėtimo darbų pastatas įgavo dabartinę stačiakampio su vidiniu kiemu planą. Taip pat užtinkuota nemaža dalis išorės plytų mūro. Šiuo metu pastate, kuris yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, veikia Panevėžio apygardos teismas.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas