1. Home
  2. Donatas Pilkauskas

Žyma: Donatas Pilkauskas

Panevėžio gatvės 1871 metais

Panevėžio gatvės 1871 metais

XIX a. Lietuva priklausė carinei Rusijai. Panevėžys tuo metu buvo nedidelis  daugiatautis miestas. Jį apšvietė žibaliniai žibintai, kurie XX a. pradžioje pakeisti dujiniais. Mieste dažniau galėjai girdėti rusų kalbą nei lenkų ar lietuvių. Tam tikrais

Skaityti daugiau
Panevėžio lenkų gimnazija Kranto gatvėje

Panevėžio lenkų gimnazija Kranto gatvėje

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos  valstybę, susidarė palankios sąlygos kurti tautines mokyklas. Panevėžyje gyvenę lenkai buvo vieni aktyviausių, jų bendras išsilavinimo lygis buvo aukštesnis nei kitų tautų.  Patys lenkai į lenkų gimnazijos kūrimą žiūrėjo kaip į buvusios

Skaityti daugiau
Gatvės Panevėžyje 1919 metais

Gatvės Panevėžyje 1919 metais

1918 m. vasario 16 d. Lietuva paskelbta nepriklausoma valstybe. Tuo metu Lietuvoje, taip pat Panevėžyje buvo vokiečių okupacinė valdžia. 1919 m. sausio pradžioje vokiečiai galutinai išsikraustė iš Panevėžio ir dar tą patį sausio mėnesį į

Skaityti daugiau
Panevėžio komendantūra

Panevėžio komendantūra

1919 metai Panevėžio miesto istorijoje buvo sudėtingi. Sausio pradžioje miestą paliko vokiečių kariniai daliniai kartu su vokiečių civiline valdžia. Tą patį mėnesį į miestą įsiveržė Raudonoji armija ir įsigalėjo nauja okupacinė valdžia. Vos pradėjusi kurtis

Skaityti daugiau
Panevėžio miesto įkūrėjas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovas Aleksandras

Panevėžio miesto įkūrėjas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovas Aleksandras

Miesto kilmę pasakojanti legenda byloja, kad dešiniajame Nevėžio krante, kur išsidėstęs dabartinis miestas, XIV amžiuje buvusi kalva. Ant jos stovėjusi pagonių šventykla, prie kurios gyvenęs krivis, o šventąją ugnį kūrenusios vaidilutės. Šią šventyklą, grįždamas iš

Skaityti daugiau
Viščiukų perykla Katkų gatvėje

Viščiukų perykla Katkų gatvėje

Ši gatvė neminima carinio laikotarpio gatvių saraše. Jos istorija nėra labai ilga, o pavadinimas istorijos bėgyje nesikeitė. Katkų gatvės pavadinimas minimas nuo 1923 m. rugpjūčio 4 d. Ji buvo tolokai nuo miesto centro. Respublikos laikais

Skaityti daugiau
Šv. Zitos gatvė

Šv. Zitos gatvė

Gatvės atsiradimo data ne visai aiški. Cariniais laikais jos nebuvo. Tikriausiai gatvė taip pavadinta  apie 1922 m., nes 1919 m. sąraše jos dar nėra. 1920 m. valdybos protokolų nerasta, o 1919–1921 m. protokolai prastai išlikę.

Skaityti daugiau
Skaistakalnio parkas

Skaistakalnio parkas

Skaistakalnio parko ir visos teritorijos  istorija susijusi su dvarininkais Karpiais, kurių valdymo metais parkas  ir visa teritorija vadinti  Jasnogurka. Skaistakalnis kaip parkas ėmė formuotis XIX a. Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais dvarininkų žemė nacionalizuota. Dalis teritorijos 

Skaityti daugiau
Smėlynės gatvė

Smėlynės gatvė

Ši gatvė cariniais laikais ji vadinta Pieski arba Smėlio gatve. 1910 m. Smėlynės gatvė išgrįsta. Kaip rašyta spaudoje, „Prieš pirmą pasaulinį karą „Ferma“ dabar Smėlynės gatvė buvo pagarsėjusi peštynėmis. Dabar  jos persikėlė į Agronomijos ir

Skaityti daugiau
Seniausia miesto įmonė Panevėžio Taikos alėjoje

Seniausia miesto įmonė Panevėžio Taikos alėjoje

1938 m. gegužės 31 d. nauja krantinė prie alaus daryklos pavadinta Taikos vardu. 1955 m. Panevėžio miesto vykdomojo komitetas nusprendė šiaurinėje miesto  dalyje projektuojama gatvę  kaip jau esančios gatvės tąsą pavadinti Taikos alėja. Dabar čia

Skaityti daugiau
Margių gatvė

Margių gatvė

Nėra tiksliai žinoma, kada atsirado gatvė tokiu pavadinimu. Istorikė Ona Maksimaitienė rašė, kad ji cariniais laikais vadinta Kalėjimo skersgatviu. 1919 m. gatvių sąraše tokio pavadinimo nebuvo. Panevėžio spaudoje rašyta, kad 1926 m. iš rugsėjo 17

Skaityti daugiau
Staniūnų gatvė

Staniūnų gatvė

Staniūnų gatvės istoriją labai įdomi. Joje gyveno aukščiausi Panevėžio miesto ir apskrities policijos vadai. 1925 m. Panevėžio miesto ir apskrities agronomo raštinė persikėlė iš Respublikos g. 67 į Staniūnų g. 8. 1929 m. spalio 29

Skaityti daugiau
Kęstučio gatvė

Kęstučio gatvė

Kęstučio gatvė žinoma nuo 1919 m., carinių Panevėžio miesto gatvių sąraše jos dar nebuvo. 1919 m. daug gatvių Panevėžyje pavadinta žinomų istorinių asmenybių vardais, taip pat Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. Gatvė ir aikštė pavadinta Vytauto vardu.

Skaityti daugiau
Klaipėdos gatvė

Klaipėdos gatvė

Dabartinė Klaipėdos gatvė minima Šeduvos grafystės inventorinėse bylose kaip Vienuolyno gatvė. Gatvėje buvo 8 sklypai, 1807 m. ‒ 11 sklypų. 1871 m. plane ji pavadinta Vladimiro gatve. Pagal ne visai patvirtintus duomenis, Pirmojo pasaulinio karo

Skaityti daugiau
Fromo-Gužučio gatvė

Fromo-Gužučio gatvė

Yra dvi Fromo-Gužučio gatvės atsiradimo versijos. Cariniais laikais miesto centre buvusi Aleksandro gatvė, kuri pagal buvusių gyventojų atsiminimus, tęsėsi iki Savanorių aikštės. Pagal kitą versiją nauja gatvė atsirado 1922 m. gruodžio mėnesį minint dramaturgo Fromo

Skaityti daugiau
Vaižganto gatvė

Vaižganto gatvė

Jurgio gatvės dabartiniu metu Vaižganto  pavadinimas pirmąkart paminėtas 1871 m. Panevėžio miesto plane. Tiksliau, ji buvo vadinama Georgijaus gatve ar skersgatviu. Pagal minėtą planą mieste atsirado 20 naujų gatvių, minimos ir dvi aikštės. Gatvė buvo

Skaityti daugiau
Panevėžio gatvės 1940‒1944 m.

Panevėžio gatvės 1940‒1944 m.

1940 m. birželį Lietuvą okupavo sovietai. 1940 m. liepos 21 d. Lietuva paskelbta sovietine respublika, o 1940 m. rugpjūtį ji įjungta į SSRS sudėtį. Panevėžyje, kaip ir visoje šalyje, buvo  formuojamas sovietinis valdžios aparatas. Šiuo

Skaityti daugiau
Berčiūnų gatvė

Berčiūnų gatvė

1919 m. ši gatvė dar buvo vadinama Januškevičiaus vardu. Januškevičius buvo miesto vadovu cariniais laikais. Ji buvo gana trumpa ir prastos būklės. 1929 m. spaudoje rašyta, kad ši gatvė negrįsta, joje pilna mėšlo krūvų. Gatvė

Skaityti daugiau
Katedros gatvė

Katedros gatvė

Istorikė Ona Maksimaitienė teigė, kad cariniais laikais ši gatvė buvo Sofijos, nors yra ir kitokių nuomonių.  Istorijos bėgyje kelis kartus keitėsi jos pavadinimas. Lietuvos Respublikos laikais ši gatvė ilgesnį laiką vadinta Gegužės 15-osios gatve. 1925

Skaityti daugiau
Donelaičio gatvė

Donelaičio gatvė

1919 m. lapkričio  22  d. miesto gatvių  protokole tarp 66 kitų gatvių Donelaičio gatvė neminima. 1923 m. lapkričio 4 d. miesto valdybai buvo pateiktas 10 Donelaičio gatvės gyventojų prašymas gatvę pratęsti iki Plūkių gatvės. Prašyme

Skaityti daugiau
Gatvių grindimas Panevėžyje 1918‒1940 metais

Gatvių grindimas Panevėžyje 1918‒1940 metais

Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje šalies ekonomika buvo silpna, vystėsi tik kai kurios pramonės šakos. Menkai vystėsi miestai, prasta buvo ir gatvių būklė. Panevėžys nebuvo išimtis. Nuo 1820 m. vykdami į turgų valstiečiai privalėjo atvežti

Skaityti daugiau
Stoties gatvė

Stoties gatvė

Stoties gatvė cariniais laikais vadinta Vokzalnaja. Šioje gatvėje 1909 m. gyveno žymus filosofas, rašytojas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, dirbęs kapelionu tuometinėje Panevėžio realinėje mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metais Stoties gatve vokiečiai vadino ir  Bajorų gatvę. 1919 m. 

Skaityti daugiau
Aldonos gatvė

Aldonos gatvė

Ne visai aišku, kada Panevėžyje atsirado Aldonos gatvė. Panevėžio miesto savivaldybės dokumentuose rašoma, kad ji cariniais laikais vadinta Georgijaus skersgatviu. Minima ir kita gatvė tokiu vardu. 1919 m. sudarytame gatvių sąraše jos nebuvo, o 1929

Skaityti daugiau
Pirmosios Panevėžio miesto gatvės

Pirmosios Panevėžio miesto gatvės

Panevėžio miestui jau daugiau kaip 500 metų. Padavimuose pasakojama, kad kadais čia ošė plačios girios, kairiajame Nevėžio krante buvo žinyčia ir gyveno krivis. Įsigalint krikščionybei, krivis pasitraukė į Truskavos miškus ir mirė Okainių sodžiuje (dab.

Skaityti daugiau
Pušaloto gatvė

Pušaloto gatvė

Šios gatvės pavadinimas nesikeitė, cariniais laikais ji vadinta taip pat. 1919 m. gatvė tęsėsi nuo Kazio Motiekos namų iki Plūkių sodžiaus. 1923 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu Pušaloto gatvė pratęsta. 1949 m.

Skaityti daugiau
Plukių kaimo gatvė

Plukių kaimo gatvė

Persipynusi Plukių kaimo ir Plukių kaimo gatvės istorija. Plukių kaimas ir Senamiestis ‒ seniausios Panevėžio dalys. Plukių pavadinimas kildinamas nuo linų plūkimo. XVI a. Plukių kaimas labai nukentėjo nuo maro. 1902 m. jame gyveno 340

Skaityti daugiau
Sietyno gatvė

Sietyno gatvė

Sietyno gatvės istorija prasidėjo 1923 m. rugpjūčio 4 d., Panevėžio miesto savivaldybei priėmus sprendimą dėl naujų gatvių „Slobodkoje“.  Nauja gatvė prie žydų kapų pavadinta Liepų gatve. 1934 m. vasario 6 d. ji pratęsta iki Naujamiesčio

Skaityti daugiau
J. Tilvyčio gatvė

J. Tilvyčio gatvė

J.Tilvyčio gatvė Panevėžyje atsirado tik XX a. 4 dešimtmetyje. Iš pradžių tai buvo Molainių gatvė. Šioje vietoje seniau buvo Molainių kaimo rėžiniai laukai. Rėžiai ėjo nuo stačiatikių kapų iki Skerdyklos gatvės. Cariniais laikais Molainių gatvė

Skaityti daugiau
Tiškevičiaus aikštė

Tiškevičiaus aikštė

1919 m. lapkričio 22 d. Panevėžio  miesto taryba nutarė aikštę prie senos bažnyčios pavadinti Mikalojaus Tiškevičiaus vardu (LVA, f. 1264, ap. 1, b. 4, l. 39). Istorikė  Ona Maksimaitienė teigia, kad ši vieta cariniais laikais

Skaityti daugiau
A. Kisino gatvė Panevėžyje

A. Kisino gatvė Panevėžyje

Ši gatvė yra viena trumpiausių Panevėžyje ‒ tik 93 metrų 90 centimetrų ilgio. Kisino skersgatvis žinomas nuo carinių laikų. 1919 m. lapkričio 22 d., jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais skersgatvis pavadintas Kisino gatve. Ji ėjo

Skaityti daugiau