Panevėžio „Javnės“ mergaičių gimnazija

Panevėžio mieste gyveno nemaža žydų bendruomenė. Žydams itin svarbus buvo ugdymas. Jau Lietuvos Respublikos laikais daktaro Šachnelio Abraomo Mero pastangomis 1920 m. Panevėžyje pradėjo veikti žydų berniukų ir mergaičių gimnazija. Kol nebuvo žydų gimnazijos, daug žydų vaikų, kurių tėvai, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, grįžo po priverstinės emigracijos į carinės Rusijos gilumą, mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kur dėstyta rusų kalba.

1922 m. liepos 13 d. J. Kahanemanui  leista statyti  3 aukštų mūrinį pastatą Mergaičių gimnazijai. Lėšų jis surinko keliaudamas po JAV. Jo idėją parėmė ten gyvenę žydai, ypač verslininkas Lurjė.

Lietuvos Respublikos švietimo ministro įsakymu Lietuvos žydų mokyklų, mokslo ir auklėjimo draugijos „Javne“ Centro komitetui leista įsteigti ir išlaikyti Panevėžyje žydų mergaičių gimnaziją, kurioje 1928/29 mokslo metais buvo keturios žemesnės klasės. Gimnazijoje dėstyta hebrajų kalba, joje dirbo daugiausia mokytojai žydai, buvo sustiprintas užsienio  kalbų mokymas. Lietuvių kalbą dažniausiai dėstė lietuviai mokytojai. Gimnazija „Javne“ buvo įsikūrusi  Ramygalos g. 34. Jai suteiktas Palestinoje veikusio žydų kultūros ir švietimo centro „Javne“ (vėliau tapusio žydų švietimo simboliu) pavadinimas. Gimnazijai vadovavo Šapira Beras. Tai buvo privati religinės krypties gimnazija, kurioje daugiausia mokėsi pasiturinčių žydų dukros. Mokykloje didelę įtaką turėjo žydų religinės organizacijos ir rabinai. Be bendrojo lavinimo disciplinų, mokyta buities darbų, choreografijos ir skambinti fortepijonu. Iki 1931 m. buvo dėstomas siuvimas. Po 1931 m. vietoj jo įvestas privalomas lotynų kalbos mokymas. Nuo 1936 m. lotynų kalbą mokytis buvo privaloma. Mokymo lygis buvo aukštas.

Mokykla įsikūrė specialiai jai pastatytame pastate, kuriame buvo geros sąlygos – didelės ir šviesios klasės, centrinis šildymas, erdvus kiemas. Joje vienu metu mokėsi apie 120 mergaičių.

1928–1929 m. gimnazijoje mokėsi 109 mokinės. 1928 m. joje buvo 4 klasės, o netrukus, rugsėjo 6 d., leista atidaryti ir penktąją. 1931 m. rudenį mokykloje buvo aštuonios klasės, kuriose mokėsi 120 mergaičių. 1931–1932 m. – 192 mergaitės, 1938 m. – 115. 1937 m. Panevėžio miesto rabino J.Kahanemano iniciatyva buvo pastatytas priestatas sporto salei, o kitais metais jo surinktomis lėšomis atlikti remonto darbai. Materialine mokyklos padėtimi ir

mokymo lygiu joje rūpinosi ne vien mokinių  tėvai, bet ir religinės žydų draugijos bei rabinai. Gimnazija buvo privati ir negaudavo lėšų iš Lietuvos valdžios. Tik į egzaminus buvo atsiunčiamas valdžios atstovas. Gimnazija iki 1940 metų parengė nemažai moksleivių.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas