Panevėžyje nuo seno veikė viešosios pirtys, kuriose miestiečiai galėjo praustis. Dar 1936 m. miesto valdžia, sudarydama ateinančių metų planus paminėjo, kad miestui labai reikia naujos pirties, nes senoji, pastatyta prieš 100 metų, jau netinkama naudoti.
Skaityti daugiau
Panevėžio mieste gyveno nemaža žydų bendruomenė. Žydams itin svarbus buvo ugdymas. Jau Lietuvos Respublikos laikais daktaro Šachnelio Abraomo Mero pastangomis 1920 m. Panevėžyje pradėjo veikti žydų berniukų ir mergaičių gimnazija. Kol nebuvo žydų gimnazijos, daug
Skaityti daugiau
Ilga Panevėžio kalėjimo ir jo pastato istorija. Pastatas mena dar carinius laikus. Čia kalėjo daug garsių asmenybių, kalėjime teko pabuvoti ir generolams, ir šiaip žymiems politikams ar visuomenės veikėjams. Panevėžio kalėjimas buvo kelių apskričių apygardos
Skaityti daugiau
Apie saldainių dirbtuvės Panevėžyje daugiau žinome iš tarpukario laikotarpio. Panevėžyje Respublikos laikotarpiu greta didesnių įmonių veikė ir nemažai nedidelių įvairaus profilio dirbtuvėlių. Saldainių dirbtuves dažniausiai įkurdavo žydai, bet buvo ir lietuvių valdomų dirbtuvių. Kai kurios
Skaityti daugiau
Sodų gatvė yra viena senesnių Panevėžyje. Jos pavadinimas keitėsi kelis kartus. Pagal 1871 m. planą Sodų gatve pavadinta Stetiškių gatvė. Ilga šios gatvės istorija. Kadaise ji buvo kreiva ir sunkiai pravažiuojama, ja buvo varomos kiaulės,
Skaityti daugiau
Kelių būklė po valstybės atkūrimo Tarpukariu atkūrus Lietuvos valstybingumą, susirūpinta krašto ūkiu ir kultūra. Nemaža tų rūpesčių dalis buvo pavesta vietos savivaldybėms. Pirmasis savivaldybių veiklos dešimtmetis buvo sunkus: ką tik baigėsi ilgi svetimųjų priespaudos metai,
Skaityti daugiau
Šiandien Algirdo gatvė Panevėžyje gana ilga. Ji prasideda nuo Ramygalos gatvės miesto centre, ties Infekcinių ligų klinika, ir tęsiasi rytų kryptimi iki pat miesto pakraštyje esančio Velžio kelio. Su Algirdo gatve kertasi net 10 kitų
Skaityti daugiau
1950 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio miesto Sveikatos apsaugos skyriui pradėjo vadovauti gyd. Antanas Didžiulis. Iš buvusio skyriaus vedėjo gyd. Kazio Kaunėno jis perėmė vadovavimą tokioms tuomet Panevėžyje veikusioms gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigoms: 1)
Skaityti daugiau
Kelių tvarkymo ūkiai Panevėžyje pradėjo kurtis iš miesto pasitraukus nacių okupantams, t. y. 1944 m. birželio–liepos mėnesiais. Dauguma tiltų buvo susprogdinti, keliai duobėti nuo sviedinių, „juodų dangų“ (asfaltuotų gatvių) nebuvo nė vieno kilometro. Tuomet Panevėžyje
Skaityti daugiau
XIX a. Lietuva priklausė carinei Rusijai. Panevėžys tuo metu buvo nedidelis daugiatautis miestas. Jį apšvietė žibaliniai žibintai, kurie XX a. pradžioje pakeisti dujiniais. Mieste dažniau galėjai girdėti rusų kalbą nei lenkų ar lietuvių. Tam tikrais
Skaityti daugiau
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, susidarė palankios sąlygos kurti tautines mokyklas. Panevėžyje gyvenę lenkai buvo vieni aktyviausių, jų bendras išsilavinimo lygis buvo aukštesnis nei kitų tautų. Patys lenkai į lenkų gimnazijos kūrimą žiūrėjo kaip į buvusios
Skaityti daugiau
1918 m. vasario 16 d. Lietuva paskelbta nepriklausoma valstybe. Tuo metu Lietuvoje, taip pat Panevėžyje buvo vokiečių okupacinė valdžia. 1919 m. sausio pradžioje vokiečiai galutinai išsikraustė iš Panevėžio ir dar tą patį sausio mėnesį į
Skaityti daugiau
1919 metai Panevėžio miesto istorijoje buvo sudėtingi. Sausio pradžioje miestą paliko vokiečių kariniai daliniai kartu su vokiečių civiline valdžia. Tą patį mėnesį į miestą įsiveržė Raudonoji armija ir įsigalėjo nauja okupacinė valdžia. Vos pradėjusi kurtis
Skaityti daugiau
Miesto kilmę pasakojanti legenda byloja, kad dešiniajame Nevėžio krante, kur išsidėstęs dabartinis miestas, XIV amžiuje buvusi kalva. Ant jos stovėjusi pagonių šventykla, prie kurios gyvenęs krivis, o šventąją ugnį kūrenusios vaidilutės. Šią šventyklą, grįždamas iš
Skaityti daugiau
Gatves grįsti akmenimis pradėta dar cariniais laikais. Lietuva, 1918 m. atgavusi nepriklausomybę, bene pirmiausia pajuto gerų kelių stoką savo krašte. Nustatyta tvarka, pagal kurią imti tvarkyti valstybiniai bei savivaldybių keliai. 1928-aisiais, praėjus 10 metų nuo
Skaityti daugiau
Stoties gatvė Panevėžyje carinės Rusijos imperijos laikais buvo vadinama Vokzalnaja. Ji tęsėsi nuo tilto per Nevėžio upę iki medinio geležinkelio stoties pastato. Pirmojo pasaulinio karo metais gatvė vadinta vokiškai Bahnhofstrase (Geležinkelio stoties gatvė). Ji gerokai
Skaityti daugiau
Žvelgiant per istorinių laikotarpių prizmę, galima pastebėti, kad gyvenamieji būstai miestuose tobulėjo nuo primityviausio pastato iki sudėtingų konstrukcijų daugiabučių. Patys pirmieji daugiabučiai gyvenamieji namai Lietuvoje pradėti statyti XX amžiaus pradžioje, kai iš kaimų į miestus
Skaityti daugiau
1953 m. Panevėžio miesto valdžia peržiūrėjo, kiek mieste veikia valstybinių parduotuvių ir patikslino jų darbo laiką. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomi pageltę popieriaus lapai, ant kurių rašomąja mašinėle rusų kalba atspausdintas visų 1953
Skaityti daugiau
Ši gatvė neminima carinio laikotarpio gatvių saraše. Jos istorija nėra labai ilga, o pavadinimas istorijos bėgyje nesikeitė. Katkų gatvės pavadinimas minimas nuo 1923 m. rugpjūčio 4 d. Ji buvo tolokai nuo miesto centro. Respublikos laikais
Skaityti daugiau
Gatvės atsiradimo data ne visai aiški. Cariniais laikais jos nebuvo. Tikriausiai gatvė taip pavadinta apie 1922 m., nes 1919 m. sąraše jos dar nėra. 1920 m. valdybos protokolų nerasta, o 1919–1921 m. protokolai prastai išlikę.
Skaityti daugiau
Ši gatvė cariniais laikais ji vadinta Pieski arba Smėlio gatve. 1910 m. Smėlynės gatvė išgrįsta. Kaip rašyta spaudoje, „Prieš pirmą pasaulinį karą „Ferma“ dabar Smėlynės gatvė buvo pagarsėjusi peštynėmis. Dabar jos persikėlė į Agronomijos ir
Skaityti daugiau
1938 m. gegužės 31 d. nauja krantinė prie alaus daryklos pavadinta Taikos vardu. 1955 m. Panevėžio miesto vykdomojo komitetas nusprendė šiaurinėje miesto dalyje projektuojama gatvę kaip jau esančios gatvės tąsą pavadinti Taikos alėja. Dabar čia
Skaityti daugiau
Tarpukariu Panevėžyje veikė nemažai parduotuvių ir sandėlių, kur buvo galima įsigyti alkoholinių gėrimų. 1924–1935 m. mieste leistame laikraštyje „Panevėžio balsas“ mirgėjo reklamos, siūlančios įsigyti degtinės, vyno, alaus ir kitų svaigiųjų gėrimų. Laisvės aikštės 33-iame name
Skaityti daugiau
Panevėžyje karaimų maldos namai, kenesa, buvo Sodų gatvės gale. Nėra tikslių duomenų, kada ji pastatyta. Vienur teigiama, kad XVIII–XIX a. sandūroje, kitur – apie 1840 m. Iš pradžių ji buvusi medinė. Tarpukariu medinės kenesos vietoje
Skaityti daugiau
Šiandien atrodo keista, kad prieš keletą dešimtmečių Panevėžyje, dabartine Laisvės aikšte (sovietmečiu – Lenino) važinėjo miesto autobusai, dūzgė sunkvežimiai ir kiti automobiliai. 1960 m. Lenino aikštėje buvo labai triukšminga, joje sustodavo beveik visi mieste kursuojantys
Skaityti daugiau
Tarpukariu Panevėžyje numačius statyti Apskrities savivaldybės namus (dabar čia, Jakšto gatvėje, veikia Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika), ilgai diskutuota, kurioje miesto dalyje jie galėtų būti – miesto centre ar Smėlynės gatvėje. 1936 m. sausio 19 d.
Skaityti daugiau
Pirmą kartą žydrasis ekranas nušvito 1956 m. Geležinkelio gatvėje įsikūrusiuose tuometiniuose geležinkelio kelio statybos ir remonto ruožo darbuotojų poilsio patalpose, įrengtose veikiausiai tarpukariu statytame, šiandien tebestovinčiame gražiame mūriniame dviejų aukštų pastate, sovietmečiu vadintame „Geležinkelininkų klubu“.
Skaityti daugiau
Nėra tiksliai žinoma, kada atsirado gatvė tokiu pavadinimu. Istorikė Ona Maksimaitienė rašė, kad ji cariniais laikais vadinta Kalėjimo skersgatviu. 1919 m. gatvių sąraše tokio pavadinimo nebuvo. Panevėžio spaudoje rašyta, kad 1926 m. iš rugsėjo 17
Skaityti daugiau
Staniūnų gatvės istoriją labai įdomi. Joje gyveno aukščiausi Panevėžio miesto ir apskrities policijos vadai. 1925 m. Panevėžio miesto ir apskrities agronomo raštinė persikėlė iš Respublikos g. 67 į Staniūnų g. 8. 1929 m. spalio 29
Skaityti daugiau
Kęstučio gatvė žinoma nuo 1919 m., carinių Panevėžio miesto gatvių sąraše jos dar nebuvo. 1919 m. daug gatvių Panevėžyje pavadinta žinomų istorinių asmenybių vardais, taip pat Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. Gatvė ir aikštė pavadinta Vytauto vardu.
Skaityti daugiau
