Panevėžio miesto centrinę – Laisvės aikštę supa įvairių laikotarpių ir stilių pastatai. Sovietmečiu rekonstruojant šią aikštę (buv. Lenino) nugriauta nemažai XIX a. pabaigoje statytų savitos architektūros namų. Aikštės kampe, nugriovus senuosius pastatus, 1972 m. pastatytas
Skaityti daugiau
XX a. 7–8 deš. Panevėžio miesto valdžia nemažai dėmesio skyrė miesto tvarkymui. 1960 m. šiems darbams išleista 650 tūkst., 1970 m. – 1,9 mln., 1974 m. – 2,2 mln. rublių. Didėjant automobilių srautui mieste, ypač
Skaityti daugiau
Pušaloto gatvė Panevėžyje tarpukariu sudarė nedidelę dalį šiandieninės gatvės. Dabar Pušaloto gatvė prasideda nuo Stoties gatvės, kerta Nemuno–Pušaloto–S. Kerbedžio ir Janonio gatvių žiedinę sankryžą, driekiasi šalia Panevėžio automobilių turgaus ir krypsta Bernatonių kaimo link. Tarpukariu
Skaityti daugiau
Jurgio gatvės dabartiniu metu Vaižganto pavadinimas pirmąkart paminėtas 1871 m. Panevėžio miesto plane. Tiksliau, ji buvo vadinama Georgijaus gatve ar skersgatviu. Pagal minėtą planą mieste atsirado 20 naujų gatvių, minimos ir dvi aikštės. Gatvė buvo
Skaityti daugiau
1940 m. birželį Lietuvą okupavo sovietai. 1940 m. liepos 21 d. Lietuva paskelbta sovietine respublika, o 1940 m. rugpjūtį ji įjungta į SSRS sudėtį. Panevėžyje, kaip ir visoje šalyje, buvo formuojamas sovietinis valdžios aparatas. Šiuo
Skaityti daugiau
1919 m. ši gatvė dar buvo vadinama Januškevičiaus vardu. Januškevičius buvo miesto vadovu cariniais laikais. Ji buvo gana trumpa ir prastos būklės. 1929 m. spaudoje rašyta, kad ši gatvė negrįsta, joje pilna mėšlo krūvų. Gatvė
Skaityti daugiau
Istorikė Ona Maksimaitienė teigė, kad cariniais laikais ši gatvė buvo Sofijos, nors yra ir kitokių nuomonių. Istorijos bėgyje kelis kartus keitėsi jos pavadinimas. Lietuvos Respublikos laikais ši gatvė ilgesnį laiką vadinta Gegužės 15-osios gatve. 1925
Skaityti daugiau
Architektas Vladas Švipas (gimė 1900 m. Palėvenėje (Pušaloto vlsč.) – mirė 1965 m. Niujorke) savo knygoje „Miesto gyvenamieji namai: jiems statomi reikalavimai ir jų projektavimas“ (Kaunas, 1933 m.) namų statytojams pateikia daug naudingų patarimų, kaip
Skaityti daugiau
1941 m. birželio 27 d. vokiečių kariuomenė įžengė į Panevėžį. Krepšinis nacių okupacijos metais buvo viena populiariausių sporto šakų mieste. 1941 m. lapkričio 19 d. įkurta Panevėžio apygarda, vienijusi šešias apskritis. Apygardos centru tapo Panevėžio
Skaityti daugiau
Architektas Vladas Švipas 1933 m. Kaune leistoje knygoje „Miesto gyvenamieji namai: jiems statomi reikalavimai ir jų projektavimas“ aprašo, kokius gyvenamuosius namus reikėtų statyti Lietuvos miestuose. Leidinys prasideda skambia Polio Valerio sentencija: „Pasakyk man, ar neteko,
Skaityti daugiau
Tarpukario laikotarpiu dauguma namų Lietuvos kaimuose ir miesteliuose buvo mediniai. Nemažai tokių trobesių buvo ir didesniuose miestuose. Teigta, kad jei kraštas kultūringas, nesvarbu, medinė ar mūrinė statyba jame vyrauja. Svarbu, kad statiniai būtų tvarkingi ir
Skaityti daugiau
1919 m. lapkričio 22 d. miesto gatvių protokole tarp 66 kitų gatvių Donelaičio gatvė neminima. 1923 m. lapkričio 4 d. miesto valdybai buvo pateiktas 10 Donelaičio gatvės gyventojų prašymas gatvę pratęsti iki Plūkių gatvės. Prašyme
Skaityti daugiau
Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje šalies ekonomika buvo silpna, vystėsi tik kai kurios pramonės šakos. Menkai vystėsi miestai, prasta buvo ir gatvių būklė. Panevėžys nebuvo išimtis. Nuo 1820 m. vykdami į turgų valstiečiai privalėjo atvežti
Skaityti daugiau
Stoties gatvė cariniais laikais vadinta Vokzalnaja. Šioje gatvėje 1909 m. gyveno žymus filosofas, rašytojas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, dirbęs kapelionu tuometinėje Panevėžio realinėje mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metais Stoties gatve vokiečiai vadino ir Bajorų gatvę. 1919 m.
Skaityti daugiau
Ne visai aišku, kada Panevėžyje atsirado Aldonos gatvė. Panevėžio miesto savivaldybės dokumentuose rašoma, kad ji cariniais laikais vadinta Georgijaus skersgatviu. Minima ir kita gatvė tokiu vardu. 1919 m. sudarytame gatvių sąraše jos nebuvo, o 1929
Skaityti daugiau
Panevėžio miestui jau daugiau kaip 500 metų. Padavimuose pasakojama, kad kadais čia ošė plačios girios, kairiajame Nevėžio krante buvo žinyčia ir gyveno krivis. Įsigalint krikščionybei, krivis pasitraukė į Truskavos miškus ir mirė Okainių sodžiuje (dab.
Skaityti daugiau
1953 m. balandžio 2 d. Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriaus Gerbūvio kontorai, kuri rūpinosi miesto apželdinimu, perduotas Pilies (dab. Smėlynės) gatvės gyventojos Veronikos Šataitės puoselėtas sodas. Dar 1953 m. vasario 21 d. miesto
Skaityti daugiau
1924 m. gegužės mėn. Panevėžio apskrities valdyba išleido dešimties lapų brošiūrą – įsakymų rinkinį dėl kelių ir tiltų tvarkymo „Kelių ir tiltų taisymo reikalu veikiančiųjų įstatymų, įsakymų ir instrukcijų rinkinys“. Ją atspausdino M. Koto spaustuvė
Skaityti daugiau
Prieš šešis‒septynis dešimtmečius panevėžiečiai mėgo fotografuotis prie miesto sode įrengtų baltų statulų. Jų įsigijimu bei priežiūra rūpinosi Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriaus Gerbūvio kontora. 1953 m. miesto biudžete, šalia kitų išlaidų, buvo numatyta
Skaityti daugiau
Pirmaisiais pokario dešimtmečiais už tvarką, švarą bei grožį Panevėžyje buvo atsakinga Gerbūvio kontora. Ji rūpinosi gatvių grindimu, jų kapitaliniu remontu ir apšvietimu, skverų, žaliųjų plotų priežiūra bei kitais darbais. Gerbūvio kontora kartu su kitomis vietinio
Skaityti daugiau
Pirmosios kelius prižiūrinčios organizacijos dabartinėje Panevėžio apskrityje įsteigtos 1944 m. Tuomet reikėjo skubiai atstatyti karo nuniokotus kelius, sugriautus tiltus bei pasirūpinti tolesne jų priežiūra. Panevėžyje ėmė veikti Vyriausiajai kelių valdybai prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
Skaityti daugiau
Šios gatvės pavadinimas nesikeitė, cariniais laikais ji vadinta taip pat. 1919 m. gatvė tęsėsi nuo Kazio Motiekos namų iki Plūkių sodžiaus. 1923 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu Pušaloto gatvė pratęsta. 1949 m.
Skaityti daugiau
Persipynusi Plukių kaimo ir Plukių kaimo gatvės istorija. Plukių kaimas ir Senamiestis ‒ seniausios Panevėžio dalys. Plukių pavadinimas kildinamas nuo linų plūkimo. XVI a. Plukių kaimas labai nukentėjo nuo maro. 1902 m. jame gyveno 340
Skaityti daugiau
Sietyno gatvės istorija prasidėjo 1923 m. rugpjūčio 4 d., Panevėžio miesto savivaldybei priėmus sprendimą dėl naujų gatvių „Slobodkoje“. Nauja gatvė prie žydų kapų pavadinta Liepų gatve. 1934 m. vasario 6 d. ji pratęsta iki Naujamiesčio
Skaityti daugiau
J.Tilvyčio gatvė Panevėžyje atsirado tik XX a. 4 dešimtmetyje. Iš pradžių tai buvo Molainių gatvė. Šioje vietoje seniau buvo Molainių kaimo rėžiniai laukai. Rėžiai ėjo nuo stačiatikių kapų iki Skerdyklos gatvės. Cariniais laikais Molainių gatvė
Skaityti daugiau
1919 m. lapkričio 22 d. Panevėžio miesto taryba nutarė aikštę prie senos bažnyčios pavadinti Mikalojaus Tiškevičiaus vardu (LVA, f. 1264, ap. 1, b. 4, l. 39). Istorikė Ona Maksimaitienė teigia, kad ši vieta cariniais laikais
Skaityti daugiau
Sovietmečiu Panevėžio miesto įmonių, įstaigų ir organizacijų, užsiimančių sodininkyste bei daržininkyste, valdos buvo sutelktos Ramygalos gatvės gale. 1953 m. spalio mėn. miesto valdžia tikrino, kaip jos pasiruošė žiemai. Lankytasi Panevėžio miesto Gerbūvio kontoros, Vaisių-daržovių kombinato,
Skaityti daugiau
Panevėžio miesto pakraštyje, į šiaurę nuo geležinkelio, naujas gyvenamasis Rožyno kvartalas pradėtas formuoti dar tarpukariu. 1929 m. inžinieriaus M. Stanėvičiaus sudarytame „Panevėžio miesto situacijos plane" pažymėtos Geležinkelio, Alyvų, Rožių, Rūtų, Pušyno, Žalgirio, Piniavos, Bijūnų, Aguonų
Skaityti daugiau
Panevėžio Ramygalos gatvėje 15-tuoju numeriu pažymėtas namas sovietmečiu vadintas „amerikonų“ namu. Eksploatuoti jis atiduotas 1956 m. Čia apgyvendintos repatriantų (iš užsienio valstybių sugrįžusiųjų) šeimos. Tuo metu moderniame dideliame (21-o buto) gyvenamajame name su visais patogumais
Skaityti daugiau
Ypatinga vieta Panevėžio miesto centre yra ypatingas, turtingas savo praeitimi bei patirtimi trikampio formos žemės lopinėlis. Jį apriboja trys tarpusavyje susikertančios gatvės: Smetonos, Vasario 16-osios bei trumpa, nei 200 žingsnių nesiekianti T. Moigio gatvelė. Įvairiais
Skaityti daugiau
