Fotografijoje : Darbai akcinėje bendrovėje „Kalnapilis“. 1938 m.

Darbo sąlygos ir atlyginimai Panevėžio įmonėse XX a. 4 dešimtmetyje

Panevėžio mieste, 1936 m. duomenimis, buvo 102 įmonės. Panevėžys buvo malūnų miestas, daugumą kurių valdė žydų tautybės asmenys. „Javo“ malūne, 5 aukštų pastate, dirbo 12 žmonių. Darbininkai gaudavo chalatus, malūne buvo pavyzdinga švara. Dulkes siurbė automatiniai siurbliai. Moterys uždirbdavo 2,50 Lt per dieną, meistras gaudavo 250 Lt mėnesinę algą, malūnininkas 350 Lt per mėnesį.

E. Rubinšteino malūnas Kranto gatvėje buvo senos statybos. Jame susigrūdę dirbo 19 žmonių. Meistras gaudavo 260 Lt, jo padėjėjas ‒ 150 Lt per mėnesį, moterims už dieną mokėdavo 2,50 Lt, o vyrams ‒ 4 Lt. Malūno savininkas atleisdavo ilgesnį laiką išdirbusius darbininkus, o naujai priimtiems mokėdavo mažiau. Už viršvalandžių valandą buvo mokama 0,50 centų.

Leizerio Berro Chazeno malūne „Varpa“ malūnininkui buvo mokama 600 Lt, mašinistui ‒ 200 Lt per mėnesį. Moterims už dienos darbą mokėta 2,50 Lt, o vyrams 3,50‒4 Lt, mokinys gaudavo 80 Lt už mėnesį. Malūnininko alga tikrai buvo nemaža.

Stasio Montvilos Mielių ir spirito fabrike, veikusiame nuo 1891 m., dirbo 65 darbininkai. Tai buvo viena stambiausių tokių įmonių Lietuvoje. Vyriausiam šaltkalviui buvo mokama 276 Lt per mėnesį, paprastiems šaltkalviams ‒ 6 Lt už dieną, elektromonteriams ‒ 6 Lt už dieną, mašinisto padėjėjui ‒ 4,50 Lt, kūrikui ‒ 4,40 Lt, spirito darbininkui ‒ 4,50 Lt, o vyresniajam darbininkui ‒ 7,50 Lt už dieną, o mokinys gaudavo 3 Lt. Vairuotojo atlyginimas buvo 200 Lt už mėnesį, ūkvedžio ‒ 230 Lt.

Panevėžio miesto elektrinėje buvo nemažos algos. Mašinistas gaudavo 270 Lt, jo padėjėjas ‒ 240 Lt, monteris ‒ 260 Lt už mėnesį, šaltkalvis ‒ 6 Lt už dieną. Darbuotojai gaudavo 5 Lt kompensaciją už mėnesį elektrai.

Akcinės bendrovės „Lietuvos muilas“ Panevėžio fabrike buvo neblogos algos. Darbininkai, dirbantys prie muilo katilų, gaudavo 4,80 Lt už dieną, dirbantys prie muilo pjaustymo, ‒ 4 Lt, mokiniai ‒ 1,80 Lt. Meistro mėnesinė alga buvo 200 Lt. Visa produkcija faktiškai buvo realizuojama Lietuvoje, daug muilo nupirkdavo kariniai daliniai. Be to, darbininkai gaudavo po 1 kg skalbimui muilo ir po 2 kg tualetinio muilo per mėnesį.

Akcinėje bendrovėje „Kalnapilis“ dirbusios moterys uždirbdavo 2,50 Lt per dieną, darbininkai ‒ po 4 Lt, mašinistas ‒ 5 Lt per dieną. Labai vertintas alaus meistro darbas, štai lenkų tautybės Vincentas Todovianskis gaudavo 300 Lt algą. Visi darbininkai gaudavo po 1 butelį alaus per dieną. Jį buvo galima išgerti darbovietėje ar neštis į namus.

Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas buvo bene stambiausia Panevėžio įmonė, jame dirbo 140 darbuotojų. Fabrike veikė dvi valgyklos, atskirai vyrams ir moterims, tose pačiose patalpose buvo ir drabužių kabyklos, todėl valgyti tekdavo susigrūdus. Po darbo darbininkai galėjo nusiprausti tam įrengtuose dušuose. Buvo 7 atlyginimo kategorijos. I kategorijos darbuotojai gaudavo 3,60 Lt už dieną, II kategorijos ‒ 4 Lt, III ‒ 4,40 Lt, IV ‒ 4,80 Lt, V ‒ 5,60 Lt, VI kategorijos ‒ 6,30 Lt ir VII ‒ 7,20 Lt. Kategorija priklausė nuo išdirbto laiko. Dešrų skyriuje buvo net 12 kategorijų. Čia alga svyravo nuo 3,60 iki 9,60 Lt per dieną. Moterų atlyginimai skirstyti į 4 kategorijas nuo 2,40 iki 3,60 Lt per dieną. Mechanikos skyriuje buvo 9 kategorijos, o algos nuo 3,60 iki 8,60 Lt už dieną.

Valstybės valdomame Valstybinio degtinės monopolio degtinės pilstytuve buvo įvestos 5 kategorijos. Moterims pagal kategoriją mokėdavo nuo 3,20 iki 4,24 Lt, o vyrams ‒ nuo 4,80 iki 7,20 Lt už dieną.

Siaurųjų geležinkelių dirbtuvėse atlyginimai taip pat mokėti pagal kategorijas. Pirmai kategorijai priklausė darbininkai iki 17 metų, gaudavę 2,90 Lt už dieną. II kategorijos moterys gaudavo 3,20 Lt, II kategorijos darbininkai ‒ 3,80 Lt, telegrafo darbininkai II kategorijos ‒ 4,50 Lt. Amatininkai buvo suskirstyti pagal eiles. III eilės amatininkai gaudavo 6 Lt už dieną, II eilės ‒ 6,50 Lt, I eilės ‒ 7 Lt, aukščiausios kvalifikacijos ‒ 7,50 Lt. Vežėjui su arkliu mokėdavo 10,50 Lt už dieną, su 2 arkliais ‒ 11 Lt. Už viršvalandžius buvo mokama 50 proc. daugiau.

„Vilties“ spaustuvėje buvo 3 darbuotojai, iš jų 2 savininkai ir vienas darbininkas. Darbininkas gaudavo 3,50 Lt už dieną. M. Koto spaustuvėje buvo savininkas ir vienas darbuotojas. Didesnė buvo „Bangos“ spaustuvė, joje dirbo 6 darbuotojai. Raidžių rinkėjas gaudavo 150 Lt mėnesinę algą. Paprasti darbininkai gaudavo po 3,50‒4 Lt už dieną.

Darbininkai, kurie turėjo darbą, galėjo gana pakenčiamai gyventi. Daug sunkiau buvo bedarbiams, kurių Panevėžyje tam tikrais laikotarpiais būdavo labai daug.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: