Miesto teritorija, 1954 m. perduota „Vienybės“ kolūkiui už iš jo paimtą žemės plotą civiliniam aerodromui įrengti. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas.

Panevėžiečiai į Palangą skrisdavo lėktuvu

Aerodromai Panevėžio m. prieigose sovietmečiu

Sovietmečiu Panevėžio pašonėje veikė karinis (Pajuostyje) ir civilinis (Stetiškių k.) aerodromai.

Karinį aerodromą, įrengtą dar tarpukariu, sovietai užėmė baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Čia buvo dislokuotas bombonešių aviacijos pulkas (vėliau reorganizuotas į karinės transporto aviacijos). Šį aerodromą nuolat gaubė slaptumo skraistė. Sovietų karo lakūnai iš jo išsikraustė 1992 m.

Civilinis aerodromas Stetiškių kaime Panevėžio raj. (vietovė prie miesto prijungta 1996 m.) įrengtas XX a. 6–7 deš. sandūroje. Tuo metu aerodromai įrengti ir Klaipėdoje, Rokiškyje, Mažeikiuose, Marijampolėje, Druskininkuose. 1960 m. įrengtas Palangos oro uostas.

Įdomi civilinio arerodromo Stetiškėse istorija, jo įkūrimo aplinkybės, naudojimo perspektyvos. Pradžioje iš jo žmonės skrisdavo į visą Sovietų Sąjungą, vėliau skraidinti tik kroviniai. Galop iš sovietinės civilinės aviacijos organizacijos liko tik bilietų pardavimo kasa.

Miesto valdžia skyrė žemę civiliniam aerodromui įrengti

1953 m. kovo 26 d. priimtu sprendimu „Dėl žemės sklypo aerodromui skyrimo“1 Panevėžio miesto valdantieji pritarė Pabaltijo karinės srities ir Lietuvos avialinijų vadovybės siekiui įrengti civilinį aerodromą Panevėžio rajone. Tam tikslui iš miesto fondo nutarta skirti 32,5 ha žemės sklypą. Tuo metu šiame sklype buvo įsikūrę vadinamieji Panevėžio m. invalidų namai ir Panevėžio miesto kolūkis „Vienybė“ (!). Numatyta aerodromui žemę skirti neterminuotam laikui.

Toje teritorijoje randasi trys pusiau sugriuvę namai ir vaisių sodas, juos perduoti Lietuvos agentūrai, kad sumokėtų jų vertę. Leisti Invalidų namams ir „Vienybės“ kolūkiui nuimti derlių. Prašyti Lietuvos ministrų tarybą pakeisti Panevėžio miesto generalinį planą, kai galutinai bus nustatyta aerodromo teritorija. Įpareigoti Panevėžio vykdomojo komiteto vyriausiajį architektą ir vyr. agronomą perduoti paskirtą sklypą Lietuvos aviagentūrai pagal sudarytą planą ir surašytą perdavimo aktą.

Kolūkis „Vienybė“ už aerodromo statybą

Kaip tuomet buvo įprasta, sušauktas kolūkio „Vienybė“ narių susirinkimas, kuriame kolūkiečiai vieningai sutiko su visais valdžios nurodymais. Panevėžio m. kolektyvinio ūkio „Vienybė“ visuotinio susirinkimo, įvykusio 1954 m. vasario 1 d., protokole įrašyta2:

Susirinkimui pirmininkauja J. Šiaučiūnas, sekretoriauja B. Lebedaitė. Visuotiniame miesto kolūkio „Vienybė“ narių susirinkime dalyvauja 30 kolūkiečių iš bendro narių skaičiaus 32, kas sudaro 94 %, taip pat kviestiniai: P. M. V. K. (Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto) pirmininko pav. Baryševas, P. M. V. K. agronomas Stauskas, civilinio aerodromo atstovas Petrovas. Dienotvarkė: sklypo išskyrimas civiliniam aerodromui iš kolūkio „Vienybė“ žemės. Visuotinis kolūkio „Vienybė“ narių susirinkimas, apsvarstęs sklypo išskyrimo civiliniam aerodromui klausimą ir radęs jį tenkintinu, 30-čia balsų /vienbalsiai/ nutarė išskirti civilinio aerodromo staybai 12,5 ha žemės iš kolūkio „Vienybė“, gaunant už tai kaip kompensaciją 12,5 ha žemės iš miesto Valymo kontoros Beržų-Ramygalos gatvių rajone.

Skraidino miesto gyventojus

Tuometinėje vietinėje spaudoje girtasi, kad iš Panevėžio gyventojai gali nuskristi į tolimiausius Sovietų Sąjungos kampelius, tačiau į Vakarų šalis skristi nebuvo leidžiama. Žinoma, skraidyti po plačią Sovietų Sąjungą buvo galima tik su persėdimais. Bilietais pasirūpindavo oro uosto kasininkės, tik jas iš anksto reikėdavo informuoti, kad jos paruoštų bilietus persėdimui.

Taip pat panevėžiečiai iš šio aerodromo galėjo nuskristi į Vilnių, Palangą, Telšius, Biržus. Iš Stetiškių oro uosto kasdien išvykdavo lėktuvai du kartus į Biržus, tris kartus į Vilnių, du kartus į Palangą. Skrisdamas į Palangą lėktuvas nusileisdavo ir Šiauliuose. Skrydis iš Panevėžio į Palangą užtrukdavo 1 val. 20 min.

Panevėžio mieste patogesniam susisiekimui su oro uostu nuo 1953 m. gruodžio 1 d. atidaryta autobusų „kursavimo linija“ Stotis (geležinkelio) – aerodromas3.

Miesto laikraštyje korespondentas pasidalijo įspūdžiais tuometiniame aerodrome:

Laukiame lėktuvo Vilnius–Palanga, panevėžiečiams yra užsakytos keturios vietos. Ore pasirodo atskrendantis lėktuvas, apsukęs ratą nusileidžia žaliojoje vejoje ir rieda prie pastato, sustoja, atsidaro durelės, nuleidžiami laipteliai, išlipa keletas žmonių. Iš Vilniaus į Panevėžį atskrendama per 40 min.

Jei tik skaičiai nemeluoja5, 1960 m. Panevėžio oro uosto pastangomis buvo pervežti 1597 keleiviai. 1961 m. – 1730 žmonių. 1966 m. oro transportu pasinaudojo 3226 keleiviai – kas dvidešimtas miesto gyventojas. Aikštelė per dieną priimdavo aštuonis lėktuvus, jais galėjo išskristi 50 panevėžiečių. 1970 m. vietinės oro susisiekimo linijos buvo gana populiarios, todėl plečiamos. Tačiau paskutinį kartą 49 keleiviai iš Stetiškių oro uosto į dangų pakilo 1977 m. Vėliau, „mažai esant keleivių“, susisiekimas vietinėmis oro linijomis nutrauktas.

Gabenami kroviniai

Iš Stetiškų oro uosto transportiniais lėktuvais į Sovietų Sąjungos gilumą gabenta įvairi Panevėžio įmonių produkcija. Lėktuvais daugiausia gabeno „Lietkabelio“, „Ekrano“, Tiksliosios mechanikos, Autokompresorių ir kitos miesto įmonės. Kroviniai skraidinti į pramoninius Sovietų Sąjungos miestus: Vladivostoką, Chabarovską, Petropavlovską, Ufą, Krasnojarską, Irkutską, Leningradą, taip pat į keletą Centrinės Europos miestų. Nemaža dalis krovinių oro transportu atkeliaudavo ir į Panevėžį.

Stačiais laiptais įkopus į aerouosto dispečerinę, prieš akis atsiveria žalias plotas – ten pakyla ir nusileidžia lėktuvai. Bokštelio šeimininkas, judėjimo tarnybos dispečeris palaiko ryšį su visais respublikos aerouostais, lėktuvais, žino kokį krovinį teks priimti6.

Pardavinėjo skrydžių bilietus

Sumažėjus Stetiškių oro uosto populiarumui, vadinamojoje Civilinės aviacijos miesto agentūroje panevėžiečiams imti pardavinėti bilietai skrydžiams iš kitų Lietuvos miestų. Panevėžio m. centre, Lenino (dabar Laisvės) aikštėje puikavosi administracinis pastatas su iškaba „Panevėžio aerouostas“. Panevėžio oro uosto stoties kasininkės užsakydavo bilietą Vilniuje: visus užsakymus teletaipu perduodavo į Vilniaus oro uostą ir po valandos–pusantros gaudavo atsakymą, ar į pageidaujamą reisą yra bilietų. Jei keleivis užsakyto bilieto nepasiimdavo ir vieta lėktuve likdavo tuščia, kasininkės privalėdavo padengti nuostolius iš savo kišenės. Miesto gyventojai, vykdami poilsiauti, užsisakydavo bilietus į Donecką, Simferopolį, Taškentą, Odesą, Sočį ir kitur.

„Pats pigiausias susisiekimas tarp respublikos miestų tapo automobiliais, tačiau daug gyventojų ir organizacijų mūsų paslaugomis vis dar naudojasi. Mūsų kolektyve dirba 20 žm. Reikėtų pagalvoti apie naujo aerouosto statybą. Atsirastų norinčių skristi į Maskvą, Leningradą, Kijevą“, – vylėsi oro uosto vršininkas7. Kaip vieną iš oro uosto populiarumo nykimo priežasčių jis nurodė prastą reklamą. Netrukus buvo uždaryta ir miesto centre įsikūrusi lėktuvų bilietų kasa.

Šiuo metu buvusiame civiliniame Stetiškių aerodrome veikia Panevėžio aeroklubas.

1 Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f. 14, ap. 1, b. 82, l. 93.
2 Ten pat, f. 193, ap. 1, b. 39, l. 1.
3 Ten pat, f. 14, ap. 1, b. 85, l. 510.
4 Laimikis P., „Aerouostas priima keleivius“, Panevėžio tiesa, Nr. 137, 1967 m. liepos 11 d.
5 Šikšnius J., „Aerouosto agentūra“, ten pat, Nr. 163, 1979 m. rugpjūčio 18 d.
6 Vertelka B., „Pamilę dangaus žydrumą“, Nr. 182, ten pat, 1977 m. rugsėjo 14 d.
7 Šikšnius J., „Aerouosto agentūra“, ten pat, Nr. 163, 1979 m. rugpjūčio 18 d.

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: