Pirmą kartą žydrasis ekranas nušvito 1956 m. Geležinkelio gatvėje įsikūrusiuose tuometiniuose geležinkelio kelio statybos ir remonto ruožo darbuotojų poilsio patalpose, įrengtose veikiausiai tarpukariu statytame, šiandien tebestovinčiame gražiame mūriniame dviejų aukštų pastate, sovietmečiu vadintame „Geležinkelininkų klubu“.
Skaityti daugiau
Nėra tiksliai žinoma, kada atsirado gatvė tokiu pavadinimu. Istorikė Ona Maksimaitienė rašė, kad ji cariniais laikais vadinta Kalėjimo skersgatviu. 1919 m. gatvių sąraše tokio pavadinimo nebuvo. Panevėžio spaudoje rašyta, kad 1926 m. iš rugsėjo 17
Skaityti daugiau
Staniūnų gatvės istoriją labai įdomi. Joje gyveno aukščiausi Panevėžio miesto ir apskrities policijos vadai. 1925 m. Panevėžio miesto ir apskrities agronomo raštinė persikėlė iš Respublikos g. 67 į Staniūnų g. 8. 1929 m. spalio 29
Skaityti daugiau
Kęstučio gatvė žinoma nuo 1919 m., carinių Panevėžio miesto gatvių sąraše jos dar nebuvo. 1919 m. daug gatvių Panevėžyje pavadinta žinomų istorinių asmenybių vardais, taip pat Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. Gatvė ir aikštė pavadinta Vytauto vardu.
Skaityti daugiau
Dabartinė Klaipėdos gatvė minima Šeduvos grafystės inventorinėse bylose kaip Vienuolyno gatvė. Gatvėje buvo 8 sklypai, 1807 m. ‒ 11 sklypų. 1871 m. plane ji pavadinta Vladimiro gatve. Pagal ne visai patvirtintus duomenis, Pirmojo pasaulinio karo
Skaityti daugiau
1554‒1950 m. Žemaičių žemės aprašyme minimas Panevėžio miestelis, kuriame vykdavo turgus ir buvo trys gatvės be pavadinimų. Vėliau iš jų išaugo tada didžiausia Ramygalos gatvė ‒ viena seniausių Panevėžio gatvių. 1764 m. duomenimis, Ramygalos gatvėje
Skaityti daugiau
Yra dvi Fromo-Gužučio gatvės atsiradimo versijos. Cariniais laikais miesto centre buvusi Aleksandro gatvė, kuri pagal buvusių gyventojų atsiminimus, tęsėsi iki Savanorių aikštės. Pagal kitą versiją nauja gatvė atsirado 1922 m. gruodžio mėnesį minint dramaturgo Fromo
Skaityti daugiau
Siekiant pažaboti savivaliavimus statant individualius gyvenamuosius namus,1975 m. Lietuvoje priimti nauji tokią statybą reguliuojantys nuostatai. Vieni nuostatai reguliavo individualiąją statybą mieste, kiti – kaime. Visuose pirmiausia pabrėžiama, kad viena šeima gali staytis tik vieną namą
Skaityti daugiau
Panevėžio miesto centrinę – Laisvės aikštę supa įvairių laikotarpių ir stilių pastatai. Sovietmečiu rekonstruojant šią aikštę (buv. Lenino) nugriauta nemažai XIX a. pabaigoje statytų savitos architektūros namų. Aikštės kampe, nugriovus senuosius pastatus, 1972 m. pastatytas
Skaityti daugiau
XX a. 7–8 deš. Panevėžio miesto valdžia nemažai dėmesio skyrė miesto tvarkymui. 1960 m. šiems darbams išleista 650 tūkst., 1970 m. – 1,9 mln., 1974 m. – 2,2 mln. rublių. Didėjant automobilių srautui mieste, ypač
Skaityti daugiau
Pušaloto gatvė Panevėžyje tarpukariu sudarė nedidelę dalį šiandieninės gatvės. Dabar Pušaloto gatvė prasideda nuo Stoties gatvės, kerta Nemuno–Pušaloto–S. Kerbedžio ir Janonio gatvių žiedinę sankryžą, driekiasi šalia Panevėžio automobilių turgaus ir krypsta Bernatonių kaimo link. Tarpukariu
Skaityti daugiau
Jurgio gatvės dabartiniu metu Vaižganto pavadinimas pirmąkart paminėtas 1871 m. Panevėžio miesto plane. Tiksliau, ji buvo vadinama Georgijaus gatve ar skersgatviu. Pagal minėtą planą mieste atsirado 20 naujų gatvių, minimos ir dvi aikštės. Gatvė buvo
Skaityti daugiau
1940 m. birželį Lietuvą okupavo sovietai. 1940 m. liepos 21 d. Lietuva paskelbta sovietine respublika, o 1940 m. rugpjūtį ji įjungta į SSRS sudėtį. Panevėžyje, kaip ir visoje šalyje, buvo formuojamas sovietinis valdžios aparatas. Šiuo
Skaityti daugiau
1919 m. ši gatvė dar buvo vadinama Januškevičiaus vardu. Januškevičius buvo miesto vadovu cariniais laikais. Ji buvo gana trumpa ir prastos būklės. 1929 m. spaudoje rašyta, kad ši gatvė negrįsta, joje pilna mėšlo krūvų. Gatvė
Skaityti daugiau
Istorikė Ona Maksimaitienė teigė, kad cariniais laikais ši gatvė buvo Sofijos, nors yra ir kitokių nuomonių. Istorijos bėgyje kelis kartus keitėsi jos pavadinimas. Lietuvos Respublikos laikais ši gatvė ilgesnį laiką vadinta Gegužės 15-osios gatve. 1925
Skaityti daugiau
Architektas Vladas Švipas (gimė 1900 m. Palėvenėje (Pušaloto vlsč.) – mirė 1965 m. Niujorke) savo knygoje „Miesto gyvenamieji namai: jiems statomi reikalavimai ir jų projektavimas“ (Kaunas, 1933 m.) namų statytojams pateikia daug naudingų patarimų, kaip
Skaityti daugiau
1941 m. birželio 27 d. vokiečių kariuomenė įžengė į Panevėžį. Krepšinis nacių okupacijos metais buvo viena populiariausių sporto šakų mieste. 1941 m. lapkričio 19 d. įkurta Panevėžio apygarda, vienijusi šešias apskritis. Apygardos centru tapo Panevėžio
Skaityti daugiau
Lietuvos miestų ir miestelių gatvėse vis dar galima pamatyti nemažai senų, tarpukariu ar dar seniau statytų gyvenamųjų namų. Informacijos apie tai, kaip jie buvo statomi, kokias rekomendacijas jų statybai teikė tuometiniai gyvenamųjų būstų statymo specialistai,
Skaityti daugiau
Architektas Vladas Švipas 1933 m. Kaune leistoje knygoje „Miesto gyvenamieji namai: jiems statomi reikalavimai ir jų projektavimas“ aprašo, kokius gyvenamuosius namus reikėtų statyti Lietuvos miestuose. Leidinys prasideda skambia Polio Valerio sentencija: „Pasakyk man, ar neteko,
Skaityti daugiau
Tarpukario laikotarpiu dauguma namų Lietuvos kaimuose ir miesteliuose buvo mediniai. Nemažai tokių trobesių buvo ir didesniuose miestuose. Teigta, kad jei kraštas kultūringas, nesvarbu, medinė ar mūrinė statyba jame vyrauja. Svarbu, kad statiniai būtų tvarkingi ir
Skaityti daugiau
Panevėžiečiai prabilo apie požeminius tunelius Bene pirmąkart apie požeminius tunelius Panevėžyje viešai prabilta 2005 m., kai miesto spaudoje užvirė diskusija, kas tai galėtų būti. Žmonės tvirtino, kad tuneliai tikrai egzistavo, pasakojo apie vaikystėje patirtus įspūdžius
Skaityti daugiau
Kai Panevėžio dramos teatrui tapo ankšta senosiose patalpose (buv. Šaulių namai, Respublikos g. 77), kur jis veikė nuo 1941 m., miesto valdžia ėmė ieškoti, kur statyti naują teatro pastatą. 1953 m. buvo svarstomos dvi galimybės
Skaityti daugiau
1919 m. lapkričio 22 d. miesto gatvių protokole tarp 66 kitų gatvių Donelaičio gatvė neminima. 1923 m. lapkričio 4 d. miesto valdybai buvo pateiktas 10 Donelaičio gatvės gyventojų prašymas gatvę pratęsti iki Plūkių gatvės. Prašyme
Skaityti daugiau
Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje šalies ekonomika buvo silpna, vystėsi tik kai kurios pramonės šakos. Menkai vystėsi miestai, prasta buvo ir gatvių būklė. Panevėžys nebuvo išimtis. Nuo 1820 m. vykdami į turgų valstiečiai privalėjo atvežti
Skaityti daugiau
Stoties gatvė cariniais laikais vadinta Vokzalnaja. Šioje gatvėje 1909 m. gyveno žymus filosofas, rašytojas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, dirbęs kapelionu tuometinėje Panevėžio realinėje mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metais Stoties gatve vokiečiai vadino ir Bajorų gatvę. 1919 m.
Skaityti daugiau
Ne visai aišku, kada Panevėžyje atsirado Aldonos gatvė. Panevėžio miesto savivaldybės dokumentuose rašoma, kad ji cariniais laikais vadinta Georgijaus skersgatviu. Minima ir kita gatvė tokiu vardu. 1919 m. sudarytame gatvių sąraše jos nebuvo, o 1929
Skaityti daugiau
Panevėžio miestui jau daugiau kaip 500 metų. Padavimuose pasakojama, kad kadais čia ošė plačios girios, kairiajame Nevėžio krante buvo žinyčia ir gyveno krivis. Įsigalint krikščionybei, krivis pasitraukė į Truskavos miškus ir mirė Okainių sodžiuje (dab.
Skaityti daugiau
1953 m. balandžio 2 d. Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriaus Gerbūvio kontorai, kuri rūpinosi miesto apželdinimu, perduotas Pilies (dab. Smėlynės) gatvės gyventojos Veronikos Šataitės puoselėtas sodas. Dar 1953 m. vasario 21 d. miesto
Skaityti daugiau
1924 m. gegužės mėn. Panevėžio apskrities valdyba išleido dešimties lapų brošiūrą – įsakymų rinkinį dėl kelių ir tiltų tvarkymo „Kelių ir tiltų taisymo reikalu veikiančiųjų įstatymų, įsakymų ir instrukcijų rinkinys“. Ją atspausdino M. Koto spaustuvė
Skaityti daugiau
Prieš šešis‒septynis dešimtmečius panevėžiečiai mėgo fotografuotis prie miesto sode įrengtų baltų statulų. Jų įsigijimu bei priežiūra rūpinosi Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriaus Gerbūvio kontora. 1953 m. miesto biudžete, šalia kitų išlaidų, buvo numatyta
Skaityti daugiau
