Naujos vietos Dramos teatrui paieškos Respublikos gatvės prieigose

Kai Panevėžio dramos teatrui tapo ankšta senosiose patalpose (buv. Šaulių namai, Respublikos g. 77), kur jis veikė nuo 1941 m., miesto valdžia ėmė ieškoti, kur statyti naują teatro pastatą. 1953 m. buvo svarstomos dvi galimybės išspręsti šią problemą.

Ryšių kontoros teritorijoje

Naująjį teatrą numatyta statyti Ryšių kontoros teritorijoje – Respublikos gatvėje, priešais miesto sodą. Tačiau įvertinus, kad tame sklype yra telefono ir telegrafo stotis su požeminiais kabeliais bei kitais brangiais įrenginiais, šios minties atsisakyta¹.

Panevėžio miesto valdžia kreipėsi į Šiaulių srities Vykdomąjį komitetą, kad šis tarpininkautų prašant Lietuvos SSR Ministrų Tarybos leisti pakeisti Panevėžio miesto generalinį planą, nes Ryšių kontoros sklype naujasis Panevėžio miesto dramos teatro pastatas negali būti statomas, jam ieškoma naujos vietos.

Miesto valdžia atsižvelgė į SSRS ryšių ministerijos Šiaulių srities Panevėžio rajono kontoros prašymą „išskirti kontoros administraciniams pastatams ir gyvenamiems namams statyti žemės sklypą“. Tenkinant prašymą Ryšių kontorai skirtas 9 545 m² ploto žemės sklypas Respublikos g. tarp namų 62 ir 68 administraciniams ir kitiems pagalbiniams pastatams statyti. Minėtas sklypas dar praplėstas prijungus iš šiaurės pusės sklypą, esantį prie Respublikos g. 68, ir iš rytų pusės sklypą, esantį prie Kranto gatvės 49, taip suformuojant bendrą 12 434 m² ploto sklypą. O sklype Respublikos g. 68 esantį miesto Butų ūkio valdybai priklausantį gyvenamąjį namą ir sandėlį, patenkančius į Ryšių kontoros teritoriją, pastaroji privalėjo išpirkti. Šioje teritorijoje 1962 m. įsikūrė nauji pašto rūmai.

Patenkintas ir kitas Ryšių kontoros vadovybės prašymas: šalia Ramygalos gatvės jai skirtas žemės sklypas dešimties vieno aukšto tipinių gyvenamųjų namų statybai. Sovietmečiu sklypų namų statybai ir butų gavimo  klausimus spręsdavo darbovietės.

Ketinta griauti Panevėžio kalėjimą

Neaišku, ar naujojo teatro pastatą norėta susieti su miesto sodu, tačiau kita vieta jam buvo numatyta Panevėžio kalėjimo vietoje.

Panevėžio m. Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1953 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. 292 „Dėl miesto Teatrui statybos naujo sklypo parinkimo“ skelbiama:

„Išklausęs miesto vyr. Architekto Kančio pranešimą, miesto Vykdomasis Komitetas pažymi, kad saryšy su tuo jog pagal miesto genplaną naujas Dramos teatras numatytas statyti esamoj Ryšių Kontoros sodyboj Respublikos g. ir dėl techniškų sumetimų praktiškai Ryšių kontorą neimanoma perkelti į kitą vietą, todėl ją reikalinga palikti senoj vietoj, parenkant naują vietą miesto teatrui.“

Atsižvelgdama į tai miesto valdžia nusprendė:

„1. Palikti Ryšių Kontorą esamoj senoj vietoj Respublikos gt.

2. Miesto Teatrą numatyti statyti dabartinio esamo kalėjimo teritorijoj, padarant pagrindinį įėjimą į sklypą iš Respublikos gatvės per miesto sodą į šalutinius įvažiavimus iš M. Margytės ir Valančiaus gatvių.
3. Prašyti Šiaulių srities Vykdomąjį Komitetą klausimą dėl naujos vietos miesto teatrui parinkimo, pastatyti LTSR Ministrų Taryboj numatant atatinkamai pakeisti miesto genplaną.
4. Prašyti Šiaulių srities Vykdomąjį komitetą tarpininkauti per LTSR Ministrų Tarybą dėl naujos vietos miesto teatrui parinkimo ir pakeitimo miesto genplano.“²

Po šiuo dokumentu pasirašė Panevėžio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pirmininkas Kontvainis ir sekretorius Gegelis.

Netrukus ir šio plano atsisakyta. Kaip nuspręsta naująjį Panevėžio dramos teatro pastatą statyti Lenino (dab. Laisvės) a. kampe, – jau kito pasakojimo dalis.

¹Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f. 14, ap. 1, b. 82, l.441.

²Ten pat, b. 83, l. 94.

Panevėžio kraštotyros muziejaus

Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė Emilija Juškienė