1941 m. balandžio 16 d. Panevėžio m. valdžia nagrinėjo miesto tvarkos ir švaros klausimus. Aptarta, kaip turi būti tvarkomos gatvės, aikštės ir šaligatviai, valomi kiemai ir namų stogai, prižiūrimi šuliniai, kaip palaikyti laiptų bei viešo
Skaityti daugiau
Kai Panevėžio dramos teatrui tapo ankšta senosiose patalpose (buv. Šaulių namai, Respublikos g. 77), kur jis veikė nuo 1941 m., miesto valdžia ėmė ieškoti, kur statyti naują teatro pastatą. 1953 m. buvo svarstomos dvi galimybės
Skaityti daugiau
Ši gatvė yra viena trumpiausių Panevėžyje ‒ tik 93 metrų 90 centimetrų ilgio. Kisino skersgatvis žinomas nuo carinių laikų. 1919 m. lapkričio 22 d., jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais skersgatvis pavadintas Kisino gatve. Ji ėjo
Skaityti daugiau
Tai viena trumpiausių ir seniausių gatvių Panevėžyje. Jos ilgis tik 75 metrai, 62 centimetrai. Caro laikais ji vadinta Maskvos gatve. Tokia gatvė pirmąkart miesto plane paminėta 1871 metais. 1919 m. lapkričio 29 d. Maskvos gatvė
Skaityti daugiau
Panevėžio krašto istorijoje yra daug įdomių, į praeitį nugrimzdusių paslapčių. Panevėžio rajone neliko apie pusantro šimto anksčiau buvusių kaimų ir vienkiemių: vieni buvo prijungti prie kitų kaimų, miestelių ar miesto, kiti visai išnyko. Kai kurių
Skaityti daugiau
Atlikus su šiuo titulu susijusių dokumentų paiešką, nustatyta, kad 1975 metais įsteigtas Panevėžio miesto garbės piliečio vardas Panevėžį labiausiai išgarsinusiam teatro įkūrėjui ir režisieriui Juozui Miltiniui nebuvo suteiktas pirmajam. Išsiaiškinta, kad sprendimą dėl garbės piliečio
Skaityti daugiau
Lietuvoje selekcijos darbai pradėti 1909 m. Baisogalos selekcijos stotyje. 1922 m. įkurta Dotnuvos selekcijos stotis. Augalų veislių tobulinimo darbas buvo tęsiamas ir sovietmečiu. Matas Grigonis – kolūkio selekcininkas Šalia Panevėžio, Vaivadų apylinkėje įsikūrusiame kolūkyje „Pirmyn“ (vėliau
Skaityti daugiau
Bėgant metams ir keičiantis ekonomikos lygiui, Panevėžio įmonėse buvo nuolat diegiamos technologijų naujovės. Pasidairius po XX a. 6 dešimtmečio Panevėžį galima buvo išvysti keistų, šiuolaikinio žmogaus požiūriu, dargi juokingų dalykų. Tuomet ypač populiarus buvo išradėjų-racionalizatorių
Skaityti daugiau
Technologinių naujovių atsiradimas bei jų panaudojimas iš esmės pakeitė visuomenės gyvenimą ir įpročius XX a. 6-7 deš. Panevėžyje tokia naujove tapo elektronikos ir elektrotechnikos pramonės gamyklų atsiradimas: ėmė veikti ir pirmąją produkciją išleido tuo laikmečiu
Skaityti daugiau
Vaclovas Rauba savo veiklą pradėjo dar tik atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Kaune buvo įkurta skambiu pavadinimu rūbų siuvimo ir kirpimo akademija. Pats Vaclovas Rauba gimęs 1878 metais balandžio 29 dieną. 1921 metais įsteigtas tos akademijos
Skaityti daugiau
Lietuvoje ilgai nebuvo metalo liejimo specialistų. Vystantis pramonei šie meistrai buvo labai reikalingi. Panevėžio mieste irgi atsirado šio amato meistrų. 1885 metais į dabartinės Lietuvos teritorijos Šiaulių miestą grafo Zubovo kvietimu iš Čekijos atvyko Antonas
Skaityti daugiau
Šimtametę istoriją turi alaus darykla „Kalnapilis”. „Kalnapilis” yra seniausia Panevėžio įmonė. 1900 metais gruodžio 14 dieną Panevėžio miesto dūma leido vokiečių kilmės aludariui Albertui Foigtui įsteigti Bajorų gatvėje alaus daryklą. Žemė buvo supirkta iš vietinių
Skaityti daugiau
Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms Lietuvos šaulių sąjunga pradėjo aktyviau reikštis kultūrinėje sferoje. Vienas iš įkūrėjų Vladas Putvinskis visuomeninei veiklai skyrė daug dėmesio. Patys šauliai siekė skiepyti visuomenei pilietinį sąmoningumą, tautos vienybės idėją. Šaulių kultūrinė veikla pasireiškė
Skaityti daugiau
Šiemet sukanka 30 metų (1989 m.), kai Lietuvoje buvo atgaivinta nacionalinė šventė – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji. Beveik pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos metais ją švęsti buvo uždrausta. Apie šią svarbiausią Lietuvos
Skaityti daugiau
Vilniaus netektis buvo skaudus smūgis Lietuvai. Valstybė neteko savo sostinės. Buvo daroma nemažai pastangų kelti šį klausimą tarptautiniu mastu. Lietuvoje buvo sudarytas Vilniui vaduoti sąjungos centro vykdomasis komitetas. Vilniui vaduoti sąjungos skyriai kūrėsi visoje Lietuvoje.
Skaityti daugiau
Respublikos laikais Panevėžyje vyraujantį vaidmenį vaidino žydų tautybės prekybininkai. Bet 4 dešimtmetyje jau atsirasdavo vis daugiau ir lietuvių valdomų tokių įmonių. Panevėžyje prekybos įmonę turėjo žinomas dailininkas J. Kaminskas. Jis valdė rankdarbių parduotuvę "Juosta“. Ji
Skaityti daugiau
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę kūrėsi ir pašto įstaigos atskirose vietovėse. Panevėžio mieste paštininkai pradėjo savo veiklą jau 1918 metais. Iš pradžių jie dirbo nuomojamose patalpose, o 1920 metais įsikėlė į patalpas Respublikos gatvėje. Iš pradžių
Skaityti daugiau
Rašytojas, kunigas ir pedagogas Julijonas Lindė - Dobilas paliko ryškius pėdsakus Panevėžio kultūros ir švietimo istorijoje. Su jo atminimu susijęs ir į istorijos paminklų sąrašus įrašytas namas Panevėžio valdžios buvo nugriautas sovietmetyje. Tai realinės mokyklos
Skaityti daugiau
Pagal legendą Nevėžio pakrantės kalnelyje, toje vietoje, kur dabar apygardos teismas, buvo pagoniška šventykla. Po žemaičių krikšto ją sudaužė ir aukuro akmenį į senąją upės vagą įstūmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Kad Senvagėje buvo aukuro
Skaityti daugiau
Respublikos laikais svarbia informavimo priemone tapo radijas. Lietuvos radijo įkūrimo data laikoma 1926 metų birželio 12 diena. Tada radijo laida pirmąkart transliuota iš Kauno. Radijo laidose buvo skaitomi pranešimai, orų prognozės, transliuojama muzika. Greitai radijas
Skaityti daugiau
1919 metais sausio 16 dieną priimtas laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Lietuvoje kuriama teisinė valdžia. Įsteigiamas Vyriausiasis Tribunolas, apygardų teismai ir paskiriami taikos teisėjai. Apygardos teismai steigiami buvusiuose gubernijos centruose. Kiekviename mieste
Skaityti daugiau
Nacistinės Vokietijos okupacijos metais knygų leidyba buvo smarkiai suvaržyta. Nežiūrint to, 1944 m. kovo mėnesį Panevėžyje buvo įkurta knygų leidykla ir rengiamasi išleisti literatūros almanachą „Vagos“. Šiandien apie šio almanacho leidybą žinoma nedaug. Knygų leidyklą
Skaityti daugiau
1845–1915 metais Kauno gubernijos valdyba kartą per metus leido informacinį leidinį „Памятная книжка Ковенской губернии“ („Kauno gubernijos atmintinė knygelė“). Spausdinama ji buvo gubernijos spaustuvėje Kaune. 1915 metais išleista Panevėžyje. Ši atmintinė knygelė, kurioje buvo pateikiami
Skaityti daugiau
Pirmaisiais pokario metais kino teatrai buvo vertinami kaip propagandos priemonė. 1944 metų liepos 22 dieną sovietinė armija užėmė Panevėžio miestą. Labai greitai buvo nuspęsta atkurti kino teatrų tinklą. 1944 metais rugpjūčio 1 dieną organizuojamas Panevėžio
Skaityti daugiau
Nuo pat Lietuvos šaulių sąjungos įsikūrimo, jos veikloje aktyviai dalyvavo moterys. Jos veikė ir Nepriklausomybės kovų metais. Pirmoji Lietuvos moterų šaulių vadė buvo M. Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė. Dirbant buvo sukurtos moterų šaulių veiklos taisyklės, kurias redagavo plk.
Skaityti daugiau
1980 metais užtvenkus Nevėžį, tarp „Ekrano“ marių ir Pajuosčio plento planuota įrengti poilsio zoną, o pakrantėje prie Dembavos pušyno pastatyti masinių renginių estradą. Pagal parengtą šios teritorijos detalaus išplanavimo projektą čia turėjo būti kuriamas aktyvaus
Skaityti daugiau
Panevėžio apskritis ilgai neturėjo savo veiklai pritaikyto pastato. Iš pradžių Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas dirbo pastate Vasario 16 gatvėje. Viršininko butas buvo Marijos gatvėje. 1933 metais apskrities viršininkas ir administracija įsikėlė į naujas patalpas
Skaityti daugiau
Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla jos rūmus projektavusio architekto Vytauto Žemkalnio vardu pavadinta 1993 metais. Po dviejų metų mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla, ruošdamasi atkurti
Skaityti daugiau
Sąjūdžio Panevėžyje susikūrimo ištakos Panevėžio istoriografijoje aptartos tik bendrais bruožais. Prisiminkime 1988 m. pradžioje kilusį ir nemažai prie visuomenės išjudinimo prisidėjusį miesto inteligentijos protestą prieš Respublikos gatvės rekonstrukciją. Sovietmetyje pagal Panevėžio centrinės miesto dalies detalaus
Skaityti daugiau
Panevėžyje daugiausiai savo veikla pasireiškė vienuoliai pijorai ir marijonai. Jie tikriausiai daugiausiai nuveikė miesto labui. Pijorai pradėjo savo veiklą daug anksčiau, negu marijonai. Į Panevėžį vienuoliai marijonai atsikėlė 1927 metais. Jie įsikūrė prie Švc. Trejybės
Skaityti daugiau
