1. Home
  2. Istorijos puslapiai

Žyma: Istorijos puslapiai

Naujos vietos Dramos teatrui paieškos Respublikos gatvės prieigose

Naujos vietos Dramos teatrui paieškos Respublikos gatvės prieigose

Kai Panevėžio dramos teatrui tapo ankšta senosiose patalpose (buv. Šaulių namai, Respublikos g. 77), kur jis veikė nuo 1941 m., miesto valdžia ėmė ieškoti, kur statyti naują teatro pastatą. 1953 m. buvo svarstomos dvi galimybės

Skaityti daugiau
A. Kisino gatvė Panevėžyje

A. Kisino gatvė Panevėžyje

Ši gatvė yra viena trumpiausių Panevėžyje ‒ tik 93 metrų 90 centimetrų ilgio. Kisino skersgatvis žinomas nuo carinių laikų. 1919 m. lapkričio 22 d., jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais skersgatvis pavadintas Kisino gatve. Ji ėjo

Skaityti daugiau
Bataliono gatvė Panevėžyje

Bataliono gatvė Panevėžyje

Tai viena trumpiausių ir seniausių gatvių Panevėžyje. Jos ilgis tik 75 metrai, 62 centimetrai. Caro laikais ji vadinta Maskvos gatve. Tokia gatvė pirmąkart miesto plane paminėta 1871 metais. 1919  m. lapkričio 29 d. Maskvos gatvė

Skaityti daugiau
Ar Savitiškio gatvės pavadinimo kilmė sietina su piktuoju bajoru Čičinsku?

Ar Savitiškio gatvės pavadinimo kilmė sietina su piktuoju bajoru Čičinsku?

Panevėžio krašto istorijoje yra daug įdomių, į praeitį nugrimzdusių paslapčių. Panevėžio rajone neliko apie pusantro šimto anksčiau buvusių kaimų ir vienkiemių: vieni buvo prijungti prie kitų kaimų, miestelių ar miesto, kiti visai išnyko. Kai kurių

Skaityti daugiau
Apie Panevėžio miesto garbės piliečio vardą sovietmečiu

Apie Panevėžio miesto garbės piliečio vardą sovietmečiu

Atlikus su šiuo titulu susijusių dokumentų paiešką, nustatyta, kad 1975 metais įsteigtas Panevėžio miesto garbės piliečio vardas Panevėžį labiausiai išgarsinusiam teatro įkūrėjui ir režisieriui Juozui Miltiniui nebuvo suteiktas pirmajam. Išsiaiškinta, kad sprendimą dėl garbės piliečio

Skaityti daugiau
Augalų veislių tobulintojai –  mičiurininkai

Augalų veislių tobulintojai – mičiurininkai

Lietuvoje selekcijos darbai pradėti 1909 m. Baisogalos selekcijos stotyje. 1922 m. įkurta Dotnuvos selekcijos stotis. Augalų veislių tobulinimo darbas buvo tęsiamas ir sovietmečiu. Matas Grigonis – kolūkio selekcininkas Šalia Panevėžio, Vaivadų apylinkėje įsikūrusiame kolūkyje „Pirmyn“ (vėliau 

Skaityti daugiau
Išradėjų ir racionalizatorių indėlis tobulinant Panevėžio įmonių darbą.  XX a. 6-asis deš.

Išradėjų ir racionalizatorių indėlis tobulinant Panevėžio įmonių darbą. XX a. 6-asis deš.

Bėgant metams ir keičiantis ekonomikos lygiui,  Panevėžio įmonėse buvo nuolat diegiamos technologijų naujovės. Pasidairius po XX a. 6 dešimtmečio Panevėžį galima buvo išvysti keistų, šiuolaikinio žmogaus požiūriu,  dargi juokingų dalykų. Tuomet ypač populiarus buvo išradėjų-racionalizatorių

Skaityti daugiau
Technologinės naujovės Panevėžyje XX a. 6-7 dešimtmečiais

Technologinės naujovės Panevėžyje XX a. 6-7 dešimtmečiais

Technologinių naujovių atsiradimas bei jų panaudojimas iš esmės pakeitė visuomenės gyvenimą ir  įpročius XX a. 6-7 deš. Panevėžyje tokia naujove tapo elektronikos ir elektrotechnikos pramonės gamyklų atsiradimas: ėmė veikti ir pirmąją produkciją išleido tuo laikmečiu

Skaityti daugiau
Vaclovo Raubos rūbų kirpimo ir siuvimo mokykla

Vaclovo Raubos rūbų kirpimo ir siuvimo mokykla

Vaclovas Rauba savo veiklą pradėjo dar tik atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę.  Kaune buvo įkurta skambiu pavadinimu rūbų siuvimo ir kirpimo akademija. Pats Vaclovas Rauba gimęs 1878 metais balandžio 29 dieną. 1921 metais įsteigtas tos akademijos

Skaityti daugiau
Pirmoji liejykla Panevėžyje

Pirmoji liejykla Panevėžyje

Lietuvoje  ilgai nebuvo metalo liejimo specialistų. Vystantis pramonei šie meistrai buvo labai reikalingi. Panevėžio mieste irgi atsirado šio amato meistrų. 1885 metais į dabartinės Lietuvos teritorijos Šiaulių miestą grafo Zubovo kvietimu iš Čekijos atvyko  Antonas

Skaityti daugiau
Alaus darykla „Kalnapilis”

Alaus darykla „Kalnapilis”

Šimtametę istoriją turi  alaus darykla „Kalnapilis”. „Kalnapilis” yra seniausia Panevėžio įmonė. 1900 metais gruodžio 14 dieną Panevėžio miesto dūma leido vokiečių kilmės  aludariui Albertui Foigtui įsteigti  Bajorų gatvėje alaus daryklą. Žemė buvo supirkta iš vietinių

Skaityti daugiau
Panevėžio šaulių rinktinės kultūrinė veikla

Panevėžio šaulių rinktinės kultūrinė veikla

Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms  Lietuvos šaulių sąjunga pradėjo aktyviau reikštis kultūrinėje sferoje.  Vienas iš įkūrėjų   Vladas Putvinskis visuomeninei veiklai skyrė daug dėmesio. Patys šauliai siekė skiepyti visuomenei pilietinį sąmoningumą, tautos vienybės idėją. Šaulių kultūrinė veikla pasireiškė

Skaityti daugiau
Atgimimo ąžuolui – 30. Atgimimo Sąjūdis suvienijo tautą

Atgimimo ąžuolui – 30. Atgimimo Sąjūdis suvienijo tautą

Šiemet sukanka 30 metų (1989 m.), kai Lietuvoje buvo atgaivinta nacionalinė šventė – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji. Beveik pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos metais ją švęsti buvo uždrausta. Apie šią svarbiausią Lietuvos

Skaityti daugiau
Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygarda 1932-1939 metais

Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygarda 1932-1939 metais

Vilniaus netektis buvo skaudus smūgis Lietuvai. Valstybė neteko savo sostinės. Buvo daroma nemažai pastangų kelti šį klausimą tarptautiniu mastu. Lietuvoje buvo sudarytas Vilniui vaduoti sąjungos centro vykdomasis komitetas. Vilniui vaduoti sąjungos skyriai kūrėsi visoje Lietuvoje.

Skaityti daugiau
Lietuvių prekybininko Prano Vanago parduotuvė  Panevėžyje

Lietuvių prekybininko Prano Vanago parduotuvė Panevėžyje

Respublikos laikais Panevėžyje vyraujantį vaidmenį vaidino žydų tautybės prekybininkai. Bet 4 dešimtmetyje jau atsirasdavo vis daugiau ir lietuvių valdomų tokių įmonių. Panevėžyje prekybos įmonę turėjo žinomas dailininkas J. Kaminskas. Jis valdė rankdarbių parduotuvę "Juosta“. Ji

Skaityti daugiau
85 metai, kai įkurta (1931m.) Panevėžio paštininkų draugija

85 metai, kai įkurta (1931m.) Panevėžio paštininkų draugija

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę kūrėsi ir pašto įstaigos atskirose vietovėse. Panevėžio mieste paštininkai pradėjo savo veiklą jau 1918 metais. Iš pradžių jie dirbo nuomojamose patalpose, o 1920 metais įsikėlė į patalpas Respublikos gatvėje. Iš pradžių

Skaityti daugiau
Buvo abejingi J. Lindės – Dobilo atminimui

Buvo abejingi J. Lindės – Dobilo atminimui

Rašytojas, kunigas ir pedagogas Julijonas Lindė - Dobilas paliko ryškius pėdsakus Panevėžio kultūros ir švietimo istorijoje. Su jo atminimu susijęs ir į istorijos paminklų sąrašus įrašytas namas Panevėžio valdžios buvo nugriautas sovietmetyje. Tai realinės mokyklos

Skaityti daugiau
Neįminta Senvagės legendinio akmens mįslė

Neįminta Senvagės legendinio akmens mįslė

Pagal legendą Nevėžio pakrantės kalnelyje, toje vietoje, kur dabar apygardos teismas, buvo pagoniška šventykla. Po žemaičių krikšto ją sudaužė ir aukuro akmenį į senąją upės vagą įstūmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Kad Senvagėje buvo aukuro

Skaityti daugiau
Pirmasis  panevėžiečių pasirodymas Lietuvos radijuje

Pirmasis panevėžiečių pasirodymas Lietuvos radijuje

Respublikos laikais svarbia informavimo priemone tapo radijas. Lietuvos radijo įkūrimo data laikoma 1926 metų birželio 12 diena. Tada radijo laida pirmąkart transliuota iš Kauno. Radijo laidose buvo skaitomi pranešimai, orų prognozės, transliuojama muzika. Greitai radijas

Skaityti daugiau
90 metų, kai įkurtas (1925) Panevėžio apygardos teismas

90 metų, kai įkurtas (1925) Panevėžio apygardos teismas

1919 metais sausio 16 dieną priimtas laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Lietuvoje kuriama teisinė valdžia. Įsteigiamas Vyriausiasis Tribunolas, apygardų teismai ir paskiriami taikos teisėjai. Apygardos teismai steigiami buvusiuose gubernijos centruose. Kiekviename mieste

Skaityti daugiau
Karas ir literatūros almanachas „Vagos“

Karas ir literatūros almanachas „Vagos“

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais knygų leidyba buvo smarkiai suvaržyta. Nežiūrint to, 1944 m. kovo mėnesį Panevėžyje buvo įkurta knygų leidykla ir rengiamasi išleisti literatūros almanachą „Vagos“. Šiandien apie šio almanacho leidybą žinoma nedaug. Knygų leidyklą

Skaityti daugiau
Paskutinė Kauno gubernijos metraščio knyga išleista Panevėžyje

Paskutinė Kauno gubernijos metraščio knyga išleista Panevėžyje

1845–1915 metais Kauno gubernijos valdyba kartą per metus leido informacinį leidinį „Памятная книжка Ковенской губернии“ („Kauno gubernijos atmintinė knygelė“). Spausdinama ji buvo gubernijos spaustuvėje Kaune. 1915 metais išleista Panevėžyje. Ši atmintinė knygelė, kurioje buvo pateikiami

Skaityti daugiau
Panevėžio kino teatrai 20 a. 5 dešimtmetyje

Panevėžio kino teatrai 20 a. 5 dešimtmetyje

Pirmaisiais pokario metais kino teatrai buvo vertinami kaip propagandos priemonė. 1944 metų liepos 22 dieną sovietinė armija užėmė Panevėžio miestą. Labai greitai buvo nuspęsta atkurti kino teatrų tinklą. 1944 metais rugpjūčio 1 dieną organizuojamas Panevėžio

Skaityti daugiau
Panevėžio moterų šaulių būriai XII rinktinėje

Panevėžio moterų šaulių būriai XII rinktinėje

Nuo pat Lietuvos šaulių sąjungos įsikūrimo, jos veikloje aktyviai dalyvavo moterys. Jos veikė ir Nepriklausomybės kovų metais. Pirmoji Lietuvos moterų šaulių vadė buvo M. Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė. Dirbant buvo sukurtos moterų šaulių veiklos taisyklės, kurias redagavo plk.

Skaityti daugiau
Dembavoje planuota pastatyti estradą

Dembavoje planuota pastatyti estradą

1980 metais užtvenkus Nevėžį, tarp „Ekrano“ marių ir Pajuosčio plento planuota įrengti poilsio zoną, o pakrantėje prie Dembavos pušyno pastatyti masinių renginių estradą. Pagal parengtą šios teritorijos detalaus išplanavimo projektą čia turėjo būti kuriamas aktyvaus

Skaityti daugiau
Panevėžio apskrities savivaldybės pastatas

Panevėžio apskrities savivaldybės pastatas

Panevėžio apskritis ilgai neturėjo savo veiklai pritaikyto pastato. Iš pradžių Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas dirbo pastate Vasario 16 gatvėje. Viršininko butas buvo Marijos gatvėje. 1933 metais apskrities viršininkas ir administracija įsikėlė į naujas patalpas

Skaityti daugiau
Iš mokyklos vardo suteikimo istorijos

Iš mokyklos vardo suteikimo istorijos

Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla jos rūmus projektavusio architekto Vytauto Žemkalnio vardu pavadinta 1993 metais. Po dviejų metų mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla, ruošdamasi atkurti

Skaityti daugiau
Dar prieš susikuriant Sąjūdžiui

Dar prieš susikuriant Sąjūdžiui

Sąjūdžio Panevėžyje susikūrimo ištakos Panevėžio istoriografijoje aptartos tik bendrais bruožais. Prisiminkime 1988 m. pradžioje kilusį ir nemažai prie visuomenės išjudinimo prisidėjusį miesto inteligentijos protestą prieš Respublikos gatvės rekonstrukciją. Sovietmetyje pagal Panevėžio centrinės miesto dalies detalaus

Skaityti daugiau
Vienuoliai marijonai Panevėžyje (1927-1940)

Vienuoliai marijonai Panevėžyje (1927-1940)

Panevėžyje daugiausiai savo veikla pasireiškė vienuoliai pijorai ir marijonai. Jie tikriausiai daugiausiai nuveikė miesto labui. Pijorai pradėjo savo veiklą daug anksčiau, negu marijonai. Į Panevėžį vienuoliai marijonai atsikėlė 1927 metais. Jie įsikūrė prie Švc. Trejybės

Skaityti daugiau
Apie malūnus, sparnus ir žygius

Apie malūnus, sparnus ir žygius

Atkurtas autentiškas vėjo malūno, stovinčio prie J. Basanavičiaus gatvės, vaizdas. Tą, ką per daug metų negalėjo padaryti miesto valdžia ir buvę savininkai, pernai atliko malūną įsigijusi bendrovė „Deliuvis“. Šis ir toliau prie „Žemynos“ progimnazijos stovintis

Skaityti daugiau