Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygarda 1932-1939 metais

Vilniaus netektis buvo skaudus smūgis Lietuvai. Valstybė neteko savo sostinės. Buvo daroma nemažai pastangų kelti šį klausimą tarptautiniu mastu. Lietuvoje buvo sudarytas Vilniui vaduoti sąjungos centro vykdomasis komitetas. Vilniui vaduoti sąjungos skyriai kūrėsi visoje Lietuvoje.

1932 metais birželio 7 dieną komiteto buvo patvirtinta Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygarda. Jos pirmininku tapo pradinių mokyklų inspektorius Aleksandras Plungė, vicepirmininku pradinės mokyklos vedėjas Juozas Švagždys, sekretoriumi pradinių klasių mokytojas Justinas Micevičius, iždininku – Rotenšteinas ir nariu mokytojas Stasys Janauskas. Birželio 7 ir laikoma Panevėžio apygardos įsteigimo data. 1933 metų lapkričio mėnesio duomenimis jau buvo nemažai skyrių. Jau veikė: Krekenavos skyrius, Panevėžio geležinkeliečių skyrius, Rozalimo skyrius, Traupio skyrius, Naujamiesčio skyrius, Panevėžio kalėjimo tarnautojų skyrius, Paįstriečių skyrius, Ramygalos skyrius, Pelyšių ir Žibartonių skyriai. Skyriai aktyviai platino Vilniaus pasus. Veikloje ypač aktyviai dalyvavavo mokytojai. Ypač buvo akcentuojama spalio 9 dienos minėjimai. Tai buvo Vilniaus netekimo diena. Skyriuose ir visuomenei buvo platinamas leidinys „Mūsų Vilnius”. Jame buvo aprašoma ir skyrių veikla. Dėmesys buvo skiriamas ir Panevėžio krašto skyrių veiklai.

1935 metais gruodžio 9 dieną perenkant skyriaus valdžią pirmininku liko Aleksandras Plungė. Jo pavaduotoju Antanas Simutis, iždininku Steponas Zalėpūga, reikalų vedėju Justas Micevičius, sekretoriumi Juozas žemaitis. Be to į komitetą kooptuotas nariu Andrius Makūnas. 1936 metais gruodžio 7 dieną naujuose rinkimuose pirmininku liko A. Plungė, vicepirmininku A. Simutis, sekretoriumi Juozas Žemaitis, iždininku Steponas Zalepūga. 1938 metais A. Plungė išvyko iš Panevėžio. Dabar Panevėžio apygardos pirmininku išrinktas pradinių mokyklų inspektorius Juozas Sideravičius, vicepirmininku St. Zalepūga, sekretoriumi Justas Micevičius, iždininku Petras Butėnas, o nariu Antanas Simutis. 1938 metais įvyko vadovybėje nemaži pakeitimai. Liepos 23 dieną pirmininke tapo Vaišnoraitė Magdalena, vicepirmininku Butkus Juozas, sekretoriumi St. Vaičiulis, iždininku Jonas Kuzinas, nariu Pranas Aižinas. Bet tai jau buvo paskutinė VVS vadovybė. 1938 metais po Lenkijos ultimatumo buvo užmegzti diplomatiniai santykiai su Lenkija ir Lietuvos valdžia nebegalėjo skatinti tų skyrių veiklos.

1938 metais lapkričio 25 dieną sekė vidaus reikalų ministro įsakymas apie skyriaus likvidavimą visoje Lietuvoje. Grudžio 2 dieną pasiekė raštas apie Panevėžio apygardos skyriaus likvidavimą. Surinktos ir dar nepanaudotos lėšos 1939 metais gegužės 4 dienos įsakymu perduodamos šaulių rinktinei.

Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygardos nariai nemažai nuveikė keldami Vilniaus klausimą įvairiomis formomis. Buvo ruošiami vaidinimai, organizuojamos loterijos, skaitomos paskaitos. Stengiamasi buvo paremti tautiečius, kurie gyveno okupuotoje sostinėje.

Fotonuotraukose:

Nr.1 .Atvirukas Serga Lietuva be Vilniaus. 20 a. 4 deš.
Nr.2 . Atvirukas, skirtas Vilniui. 20 a. 4 deš.
Nr.3 Grupinė fotonuotrauka. Antroje eilėje ketvirtas iš kairės Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygardos pirmininkas Aleksandras Plungė. 20 a. 4 deš.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas   

spaudos_remimo_fondas1                                              


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: