Viešbutis „Nevėžis“ (dab. „Panevėžys“). 2022 m. E. Juškienės nuotr.

Iš Laisvės aikštės praeities

Panevėžio miesto centrinę – Laisvės aikštę supa įvairių laikotarpių ir stilių pastatai. Sovietmečiu rekonstruojant šią aikštę (buv. Lenino) nugriauta nemažai XIX a. pabaigoje statytų savitos architektūros namų. Aikštės kampe, nugriovus senuosius pastatus, 1972 m. pastatytas daugiaaukštis 300 vietų viešbutis „Nevėžis“, kuriame veikė 120 vietų restoranas, kavinė, ryšių skyrius ir kirpykla. Siekiant atlaisvinti vietą viešbučio statybai, buvo nugriauti šie pastatai: Lenino a. 29 ir 30, R. Čarno g. 1, Respublikos skersg. 2 ir 41.

Buvo nuomonių, kad vertėjo išsaugoti senuosius 2–3 aukštų pastatus su savitomis fasadų detalėmis. Jie šioje vietoje būtų tikę labiau: daugiaaukštis viešbutis sudarkė aikštės planą, yra pernelyg aukštas ir masyvus.

Panevėžio miesto valdžia sprendimą Lenino aikštės kampe statyti viešbutį priėmė jau 1965 m. Čia stovėję seni griauti numatyti namai vertinti kaip avariniai. Namų griovimo klausimus tuomet spręsdavo miesto valdžia ir projektuojančios organizacijos. Avarinių namų, numatytų griauti, sąrašą kasmet tvirtindavo miesto Vykdomasis komitetas. Sąrašą parengdavo komisija, kurią sudarė Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, Butų ūkio valdybos, namų valdybų, projektuojančių ir kitų organizacijų vadovaujantys darbuotojai. Avariniai namai į sąrašus būdavo įtraukiami remiantis tuometiniais įstatymais, svarbiausias argumentas – susidėvėjimo procentas.

1971 m. miesto laikraštyje „Panevėžio tiesa“ miesto Vykdomasis komitetas kreipėsi į panevėžiečius prašydamas padėti išrinkti pavadinimą naujajam viešbučiui. Miesto gyventojai atsiuntė apie 200 laiškų2. Grupė Linų kombinato darbuotojų, argumentuodami, kad Panevėžys plačiai garsėja linų pramone, kaip ir visas aukštaičių kraštas linų auginimu, pasiūlė būsimąjį viešbutį pavadinti „Linu“. Ryšių mazgo, „Ekrano“ gamyklos darbuotojai bei kiti miesto gyventojai laiškuose tikino, kad tikslingiausia viešbutį pavadinti skambiu ir simbolišku pavadinimu „Aukštaitija“. Kiti laiškų autoriai siūlė aukščiausią miesto statinį pavadinti „Saule“, „Ramiuoju“, „Stumbru“, „Ramybe“, „Klevu“, „Gandru“, „Pagranduku“, „Padebesio svetaine“ ir dešimtimis kitokių vardų. Panevėžys tuo metu palaikė prekybinius ir kultūrinius ryšius su kai kuriomis pasaulio šalimis užsienyje, tad vienas miesto gyventojas pasiūlė viešbutį pavadinti „Europa“.

Daugiausia į miesto valdžios kreipimąsi atsiliepusių miesto gyventojų manė, kad naująjį viešbutį labiausiai tiktų pavadinti „Nevėžiu“. Jie teigė, kad šis pavadinimas lengvai įsimenamas ir iš toliausiai atvažiavęs svečias pagal miesto pavadinimą lengvai prisimins ir viešbutį. Už šį pavadinimą pasisakė apie 70 laiškų autorių.

Vienas iš laiškų autorių atspindėjo skaudžią to meto Panevėžio miesto aktualiją: tuomet nuotekomis buvo labai užteršta per miestą tekanti Nevėžio upė. Laiško autorius perspėjo, jog tokio įspūdingo pastato nederėtų pavadinti tokios negražios ir nešvarios upės vardu. Išreikštą pasimizmą oponentai atrėmė viltimi, kad Nevėžiu tekantis vanduo bus apvalytas ir per miestą ateityje tekės švari upė. Miesto valdžia nutarė, kad naujajam viešbučiui tinkamiausias „Nevėžio“ pavadinimas.

1 Kaziukonis L. „Avarinius pastatus vistiek reikia griauti“,  Panevėžio balsas, Nr. 281, 1995 m. lapkričio 30 d.

2 Ačiū už vardą, Panevėžio tiesa, Nr. 198, 1971 m. spalio 6 d.

Viešbutis „Nevėžis“ (dab. „Panevėžys“). 2022 m. E. Juškienės nuotr.

Emilija Juškienė

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: