Autorių nuotr.

Kaip mitybos rekomendacijos gali pakeisti ištisą maisto pramonę?

Maždaug kas 10 metų Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos mokslininkai bei mitybos politikos parengia Šiaurės šalių mitybos rekomendacijas. Šią vasarą pasirodė naujausia rekomendacijų versija. „Fabula Rud Pedersen Group“ viešųjų reikalų praktikos vadovo Dominyko Jakšto teigimu, tai svarbiausias dokumentas, apie yra kurį daugelis iš mūsų nėra girdėję.

„Ekspertų rekomendacijomis Šiaurės šalys remiasi formuodamos savo maisto pramonės ir mitybos politiką, o jų pavyzdžiu dažnai seka ir kitos Europos bei Vakarų pasaulio šalys. Naujausios rekomendacijos gali paveikti tai, kokius maisto produktus pirks valstybės institucijos ir parodyti, kokių naujų mokesčių ar apribojimų reklamai galime tikėtis“, – sako D. Jakštas.

Dėl ankstesnių rekomendacijų Šiaurės šalyse, o vėliau ir Europos Sąjungoje, jas atitinkantys produktai pradėti žymėti rakto skylutės ženklu. Rekomendacijos atsispindi ir nacionalinėje politikoje, pavyzdžiui, Danijoje nuo 2003 m. ribojamas transriebalų kiekis maisto produktuose, o Suomijoje ir Norvegijoje atitinkamai 2011 m. ir 2018 m. pradėtas taikyti cukraus mokestis.

Kai kuriems maisto produktams – griežtas nuosprendis

Šios rekomendacijos rengiamos remiantis penkių visuomenių, taip pat ir Baltijos šalių, sveikatos tyrimais, o naujausiose rekomendacijos pirmą kartą vertintas ir raciono poveikis aplinkai. Geriausiu racionu tiek žmogui, tiek aplinkai įvardijama augaliniu maistu paremta dieta, kurią sudaro daug daržovių, vaisių, uogų, ankštinių augalų, gausybė ekologiškai užaugintos žuvies ir riešutų. Pasak mokslininkų, mėsos, stipriai perdirbtų produktų turėtume valgyti gerokai mažiau, o alkoholio ir stipriai cukraus prisotintų gėrimų bei saldumynų – visai atsisakyti.

„Pradėjus vertinti poveikį aplinkai, mėsa pradėta laikyti dar kenksmingesniu produktu. Nors seniau paukštiena buvo vertinama kaip sveikesnė alternatyva raudonai mėsai, nuo šiol ją siūloma pakeisti augalinės kilmės produktais. O raudonos mėsos – jautienos ar kiaulienos – rekomenduojama vartoti gerokai mažiau“, – sako D. Jakštas ir pažymi, kad Lietuvoje, vadovaujantis šiomis rekomendacijomis, turėtų keistis ligoninių, mokyklų ar darželių racionas.

Ekspertų rekomendacijos tampa politikų argumentais

Šiaurės šalių mitybos rekomendacijose taip pat galima rasti ir rekomendacijų maisto pramonei. Šiomis rekomendacijomis Šiaurės šalių vyriausybės remiasi formuodamos politiką, skatinančią sveikiau maitintis. Politikai į dokumentą atsižvelgia priimdami sprendimus riboti tam tikrą veiklą ar formuodami mokesčių politiką.

Pavyzdžiui, Danijoje intensyviai svarstoma apie CO2 mokestį gyvulininkystei, Norvegijoje netrukus energetinius gėrimus bus galima įsigyti tik nuo šešiolikos metų. Čia taip pat svarstoma apriboti nesveiko maisto reklamą, nukreiptą į nepilnamečius – nebeleisti naudoti ryškių spalvų ir personažų, uždrausti prekės ženklams siūlyti žaislų ir bendradarbiauti su žinomais veidais.

„Šiaurės šalys labai sėkmingai eksportuoja savo socialinę ir aplinkosaugos politiką, todėl netrukus jų svarstomi ir priimti sprendimai atkeliaus į kitas Europos šalis bei Lietuvą. Įžvalgiam verslui, veikiančiame šioje srityje, dabar ypač svarbu stebėti ir laiku pradėti kalbėtis su sprendimų priėmėjais, kad būtų rasti tiek sveiki, tiek verslo per daug neapkraunantys kompromisai“, – teigia „Fabula Rud Pedersen Group“ viešųjų reikalų praktikos vadovas D. Jakštas.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: