Link Kovo 11-osios

Nuo 1990 metų Kovo 11-osios jau praėjo 25 metai. Tai pati valstybės jaunystė. Nepriklausomybė atkūrimą paskelbė tautos atstovybė – išrinktoji Lietuvos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis seimas, turėjusi tam gyventojų daugumos- vyrų ir moterų, brandaus jaunimo įgaliojimus. Vasario 16-ąją Lietuvos valstybės atkūrimo aktą paskelbė 20 Lietuvos Tarybos, išrinktos 1917 metų Lietuvių konferencijos Vilniuje, vyrų. Tuomet buvo suvokta, kad valstybės kūrimas yra vyriškas reikalas. Tačiau ir vienu ir kitu atveju- išreikšta ta pati Lietuvos gyventojų valia – mes norime būti nepriklausomi. Tačiau jau 1918 metais ir Lietuvos moterims (10 metų anksčiau negu D. Britanijos ir Prancūzijos moterims) buvo suteikta rinkimų teisė: rinkti ir būti išrinktai į tautos atstovybes: savivaldybes, seimą. Prasidėjo demokratinis tautos kelias.

Vasario 16-ji yra mūsų tautos subrendimo diena. Išsipildė Jono Basanavičiaus svajonė: „Juk ir mes esame tokie pat žmonės, kaip ir mūsų kaimynai. Ir norime visomis teisėmis, priklausančiomis visai žmonijai, lygiai su mūsų kaimynais naudotis.“ Kovo 11-oji yra lietuvių tautos gyvybingumo įrodymas, laisvės troškimų išsipildymas.

Tarp šių dviejų datų yra panašumai – 1918 ir 1990 metais kraštas buvo okupantų – vokiečių ir sovietų valdomas. Krašte šeimininkavo svetimos kariuomenės. Tuomet užsienio valstybės, nors ir pripažindamos tautų apsisprendimo teisę, nenorėjo girdėti apie kažkokią Lietuvą. Vieniems šis kraštas buvo Rusijos ( Sovietų Sąjungos ) imperijos, kitiems net buvusios Lenkijos karalystės dalis.

Šiandien padėtis visiškai kitokia. Esame laisva, demokratiška valstybė. 1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos išvesta okupacinė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Kuriame pilietinę visuomenę. Žmonių atmintyje liko gyva tautinio atgimimo, visuotinio pakilimo, vilties, tikėjimo, žmogiškų vertybių, glaudaus ryšio tarp valdžios ir tautos laikotarpis.

Šiandien viso to nėra. Reikėtų vėl atgaivinti santarvės idėją, tarnystės tautai idealą. Santarvės praradimas a.a. tautos poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais tariant, „kliūtis mūsų kelyje ir augime“. Mūsų atmintyje telpa didžiausi mūsų troškimai. O tarp jų didžiausia mūsų viltis: kol esame laisvi ir kartu jaučiame skaudančią tautos širdį, niekas iš mūsų negali atimti teisės būti savimi savo protėvių žemėje.

Su Kovo 11-ąją- Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Juozas Brazauskas,
istorijos mokytojas ekspertas, miesto tarybos narys