M. Laukevičius: investuotojai į 2025 m. įžengė su dideliais lūkesčiais rinkoms

Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

Panašu, kad investuotojai į 2025 m. įžengė tikėdami, jog rizikos ir blogi scenarijai dėl geopolitinių įtampų, prekybos karų ir rinkėjų nulemtų politinių pokyčių demokratinėse šalyse neišsipildys. Prognozuojamas tolesnis palūkanų mažėjimas euro zonoje, kuris turėtų išjudinti bloko ekonomiką. Tuo metu JAV tikimasi, kad technologijų įmonės bei finansų sektorius toliau stebins gerais rezultatais.

Skirtingos elektromobilių gamintojų sėkmės istorijos

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ dar 2024 m. pradžioje investuotojus įspėjo, kad bendrovės pardavimų augimas nebus toks ryškus kaip ankstesniais metais. Jos vadovo Elono Musko teigimu, bendrovė yra etape tarp „dviejų augimo bangų“. Iš tiesų per praėjusius metus „Tesla“ pardavė 1,79 mln. vienetų automobilių, kai ankstesniais metais šis skaičius sudarė 1,81 mln.

Tuo metu jos konkurentė Kinijos automobilių gamintoja BYD pranoko lūkesčius – planuota parduoti 3,6 mln., kai realūs jos pardavimai per 2024 m. pardavimai siekė 4,3 mln. Tiesa, tarp BYD parduotų automobilių yra ir hibridinės transporto priemonės, kurių pardavimas padidėjo 73 proc., kai elektromobilių pardavimas augo 13 proc.

Todėl palyginimas su „Tesla“, kuri prekiauja tik elektromobiliais, nėra visiškai tikslus. Vis dėlto, ankstesni skaičiai kelia nerimą „Tesla“, ypač atsižvelgiant į tai, kad lėtėjant pasauliniam elektromobilių pardavimui, kitų gamintojų augimą gali palaikyti išliekanti hibridinių transporto priemonių paklausa.

Lūkesčius pranokęs JAV finansų sektorius

Optimizmas dėl naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos palankumo verslui ir teigiamos įtakos finansų sektoriui dar labiau sustiprėjo po gerų didžiųjų bankų „JPMorgan“, „Citigroup“, „Goldman Sachs“ ir „Wells Fargo“ ketvirto ketvirčio rezultatų.

Didysis bankų ketvertas paskelbė puikius visų metų rodiklius, kurie tapo antru geriausiu rezultatu po 2021 m. akcijų rinkos atsigavimo. KBW bankų indeksas vėl pakilo į ankstesnes aukštumas, kurios užfiksuotos po lapkritį įvykusių JAV prezidento rinkimų.

Palūkanų normos ketvirtąjį ketvirtį turėjo teigiamą įtaką finansų institucijoms – dėl „statėjančios“ pajamingumų kreivės skolinimo operacijos tapo pelningesnės. Kita vertus, augantys pajamingumai rinkoje ilgainiui gali lemti didesnius nuostolius, pabloginti hipotekos rodiklius ir apsunkinti komercinio NT paskolų refinansavimą.

JAV – tikėtina palūkanų mažinimo pauzė

JAV vartotojų kainos gruodį pakilo mažiau nei prognozuota po to, kai kelis mėnesius spartesnė pagrindinė infliacija įtikino Federalinį rezervų banką užsiminti apie palūkanų normų mažinimo pauzę.

Mėnesinis VKI, neįskaitant maisto ir energijos sąnaudų, padidėjo 0,2 proc. po to, kai keturis mėnesius iš eilės augo 0,3 proc. tempu. Palyginti su ankstesniais metais, infliacijos rodiklis išaugo 3,2 proc. Bendras VKI rodiklis padidėjo 0,4 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, ir 2,9 proc. per metus.

Tuo metu naujai sukurtų darbo vietų skaičius padidėjo 256 tūkst., o nedarbo lygis sumažėjo iki 4,1 proc. Vidutinis valandinis darbo užmokestis nuo lapkričio mėnesio padidėjo 0,3 proc. Praėjusio penktadienio JAV darbo rinkos ataskaita patvirtina, kad ji sugebėjo išlikti atspari, nepaisant aukštesnės palūkanų aplinkos, užsitęsusios infliacijos ir politinio neapibrėžtumo.

Sausio 17 d. rinkos duomenimis per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ pakilo 1,83 proc., „S&P 500“ padidėjo 0,36 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ pakilo 1,18 proc.

Europoje – užtikrintas tolesnis palūkanų mažinimas

Europos centrinis bankas (ECB) planuoja tolesnius palūkanų mažinimus, atsižvelgiant į silpnus euro zonos ekonominius rodiklius. ECB atstovai, įskaitant vyriausiąjį ekonomistą Philipą Lane‘ą, teigia, kad euro zonai reikalingas tolesnis pinigų politikos švelninimas ekonominiam augimui paspartinti. Finansų rinkų dalyviai tikisi, kad per šiuos metus ECB bazines palūkanas sumažins dar bent 1 proc. punktu nuo dabartinio 3 proc. lygio.

Kaip papildomus rizikos veiksnius euro zonos augimui ECB atstovai įvardija trintis pasaulinėje prekyboje ir gilėjantį susiskaldymą tarp prekybos partnerių, neapibrėžtumą dėl mokestinės politikos įvairiose šalyse ir to įtaką valstybių skolinimosi poreikiams bei skolos kainai, taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tebesitęsiančias geopolitines įtampas.

Praėjusį mėnesį euro zonoje užfiksuota paspartėjusi infliacija, kuri suteikia pagrindimą laipsniškam ECB palūkanų normų mažinimui. Vartotojų kainos gruodį, palyginti su ankstesnių metų analogišku laikotarpiu, išaugo 2,4 proc. ir atitiko prognozes. Lapkritį jų augimas sudarė 2,2 proc. Aukštesniu rodikliu ir toliau išsiskiria paslaugų infliacija, siekianti 4 proc. ECB savo 2 proc. infliacijos tikslą tikisi pasiekti iki 2025 m. pabaigos.

Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, sausio 17 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 2,7 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 3,4 proc. aukščiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas paaugo 3,1 proc., o baltiškasis „OMX Baltic Benchmark“ per dvi savaites padidėjo 0,7 proc.

Lustų pramonė išlaiko pagreitį dėl DI

Taivano lustų milžinės „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ (TSMC) praėjusio ketvirčio pardavimai viršijo prognozes, kas sustiprino investuotojų lūkesčius DI skatinamos įrangos paklausos ir per 2025 m. Tokioms JAV bendrovėms kaip „Nvidia“ ir „Apple“ lustus tiekianti gamintoja paskelbė, kad jos spalio-gruodžio mėn. pajamos augo 39 proc. iki 26,3 mlrd. JAV dol. viršijant rinkos prognozę.

Geri didžiausios Taivano bendrovės rezultatai skatina tikėjimą rinkoje, kad technologijų įmonės nuo „Alphabet“ iki „Microsoft“ toliau vystys savo duomenų centrus, reikalingus DI technologijos plėtrai.

Lūkesčius kiek netikėtai viršijo ir Kinijos ekonomika, kuri per paskutinį praėjusių metų ketvirtį išaugo 5,4 proc. Tai – sparčiausias augimas per pastaruosius 1,5 metų. Nepaisant augimo, metinis vartojimo augimas išliko mažesnis už ikipandeminį lygį, investicijos į nekilnojamąjį turtą sumažėjo, o defliacijos tendencija tęsėsi.

Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu nukrito 2,1 proc., o Kinijos „blue chips“ CSI 300 per dvi savaites paaugo 1,15 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį susitraukė 0,53 proc.

Naftos pasiūla 2025 m. rinkoje užprogramuota augti

Naftos kainą šįmet turėtų paveikti 800 tūkst. barelių per dieną perteklius, kai OPEC šalys atsisakys ankstesniais metais taikytų ribojimų, o pasiūla iš JAV, Kanados ir Gajanos toliau nuosekliai augs. Praėjusią savaitę JAV paskelbtos sankcijos Rusijos energetikos pramonei sukrėtė rinką, nes ilgainiui tai gali sutrikdyti šalies galimybes tiekti ir paskirstyti šią žaliavą jos pirkėjams.

„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 5,8 proc. aukščiau ir siekė 80 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina pabrango 5,8 proc. iki 77 JAV dol. už barelį. Aukso kaina padidėjo 2,5 proc. iki 2 703 JAV dol. už unciją.