Nevienodai, bet vienodai gerai – kaip atrodyti vis kitaip neperkant naujų rūbų?

Vasara visada kupina progų pasipuošti – kalendoriuose ir mokyklų ar universitetų baigimo šventės, ir vestuvės, ir net šiltajam sezonui atidėti gimtadieniai. O juk dažnam nesinori kaskart atrodyti vienodai. Išskyrus tik – vienodai gerai. Visgi kaskart įsigyjamas naujas drabužis ne tik plonina piniginę, bet ir palieka žalą gamtai. Tad kaip tvariai tvarkyti savo spintą, kad atrodytume vis naujai?

Klasikinė bazė ir patogumas

Tvarios mados dizainerė Olesia Les tvirtina, kad jau seniai nebemadingi vienkartiniai drabužiai – tie, kurie įsigyjami ir apsivelkami tik kartą. Šiandien gausu sprendimų, kurie gali padėti kiekvieną kartą atrodyti vis naujai. Vienas variantų – dviejų dalių kostiumėlis.

„Kelnės ir liemenė, kelnės ir palaidinė, sijonas ir palaidinė, sijonas ir korsažas. Tokiu būdu jums neteks išlaidauti perkant proginį drabužį kiekvienai progai, bet kaskart atrodysite vis kitaip“, – teigia Olesia.

Renkantis proginius drabužius, nereikėtų nuvertinti ir patogumo svarbos – labai gražaus, bet judesius varžančio rūbo antrą kartą turbūt nenorėsite vilktis. Be to, kaip pastebi, mados dizainerė, net ir gražiausia suknelė neteks savo galios, jei su ja jausitės susikausčiusios. „Drabužiai turėtų nevaržyti judesių bei leisti jaustis komfortiškai. Svarbus vaidmuo tenka ir audiniui, iš kurio rūbai pagaminti. Siekiant sumažinti kainą, proginiams drabužiams neretai naudojami sintetiniai audiniai, tačiau šie nepraleidžia oro ir drėgmės, todėl prakaitavimas ir diskomfortas yra beveik garantuoti“, – akcentuoja O. Les.

Anot jos, ieškant proginių drabužių vertėtų vengti ir tų, kurie reklamuojami kaip tinkami visur. „Jei tinka visur, vadinasi netinka niekur. Proginio drabužio užduotis yra suderinti estetiką ir patogumą, – auksinę tiesą primena dizainerė. – Rinkitės klasikinę bazę, o įvaizdį paįvairinti ir net pakeisti gali įvairūs aksesuarai – diržai, sagės, skrybėlaitės, juvelyrika ir kita.“

Greitosios mados problemos

Kol skaitėte šio teksto pirmąją dalį, maždaug 50 sunkvežimių drabužių nugulė sąvartynuose – per sekundę visame pasaulyje ten nukeliauja vienas sunkvežimis. Skaičiuojama, kad vienas vidutinis amerikietis per metus išmeta apie 37 kg drabužių. Pasak bendrovės „Ekonovus“ įkurtos Tvarumo akademijos vadovės Vilmos Balčiauskaitės, tendencijos nedžiugina ir Lietuvoje.

„Greitoji mada mus nuolat skatina atnaujinti drabužių spintą, tad yra itin lengva pasiklysti tarp neseniai įsigytų bei retai dėvimų rūbų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. mišrių komunalinių atliekų sraute susidarė 57 tūkst. tonų tekstilės atliekų, iš jų 65 proc. pašalinta sąvartynuose arba sudeginta. Dėvėtos tekstilės surinkimo lygis Lietuvoje žemas – atskirai surenkama vos 13 proc. viso mūsų šalyje parduoto tekstilės kiekio“, – pasakoja V. Balčiauskaitė.

Tad rūšiavimo konteineris turėtų būti vienas paskutinių žingsnių atsisveikinant su nebedėvimais rūbais. Idealiu atveju nebetinkamiems dėvėti rūbams turėtų būti suteikiamas naujas gyvenimas – juos galima dovanoti, mainyti ar parduoti. Nebetinkamus dėvėti drabužius galima paversti šluostėmis, panaudoti rankdarbiams ar paaukoti gyvūnų prieglaudoms.

Iš spintos į spintą

Nemokamos drabužių mainytuvių-atiduotuvių platformos „Giver Tag“ įkūrėja ir Europos klimato pakto ambasadorė Karolina Barišauskienė sako, kad dažniausiai mainomu drabužiu išlieka suknelės. Tiesa, proginės suknelės greitai išeina iš mados, tad jų nereikėtų užlaikyti spintoje – verčiau perleisti į kitas rankas kuo greičiau.

„Patirtis sako, kad kuo ilgiau laikome drabužį spintoje, tuo didesnė tikimybė, kad jis praras savo vertę. Nekalbu apie vintažinius drabužius, tačiau tikrai žinome, jog mada ateina ir išeina, todėl visada raginu moteris geros būklės drabužiams, avalynei suteikti naują gyvenimą kuo greičiau. Ypač tada, kai jis nėra dėvimas metus. Negailėkite, nes jis gali prarasti galimybę būti išgelbėtas nuo šiukšliadėžės“, – teigia K. Barišauskienė, kuri priduria, jog tokių išėjusių iš mados drabužių jai gana dažnai tenka pamatyti drabužių mainytuvėse.

Tiesa, kai kuriems drabužiams, anot jos, pavyksta surasti savo šeimininką, bet tai daugiau sėkmės istorija nei taisyklė. „Prieš dvejus metus organizavome drabužių mainytuves-atiduotuves Viduklėje. Viena moteris atnešė „užtaupytą“ savo dukros išleistuvių suknelę, kurią sentimentaliai laikė spintoje ne vienerius metus, tačiau išgirdusi apie mūsų iniciatyvą nusprendė ją padovanoti. Tiesa, Viduklėje jos niekas nepaėmė, bet kitame renginyje, kuris vyko Jonavoje, ją mielai priglaudė renginių vedėja-animatorė, kuri žadėjo ją dėvėti kaip sceninį drabužį. Žinoma, tai yra sėkmės istorija, ne visos spintoje užsilikusios suknelės ar kiti drabužiai gali būti išgelbėti“, – prisiminimu dalijosi K. Barišauskienė. Anot jos, labai svarbu „neužlaikyti“ drabužių spintoje ir jei drabužis nedėvimas, geriau suteikti jam šansą pradžiuginti kitą žmogų.