Panevėžio dailininkas Solomonas Feigenzonas

Panevėžio krašte gyveno nemažai menininkų. Ypač miestą išgarsino skulptoriai Juozas Zikaras ir Bernardas Bučas. Garsus iš Panevėžio krašto kilęs dailininkas Juozas Mackevičius, Lietuvoje ypač vertinami jo kūriniai istorinėmis ir religinėmis temomis. J. Mackevičiaus darbai puošia ir Lietuvos prezidentūrą. Ypač garsi žydų tautybės skulptorė Marija Dilon, gimusi 1858 m. spalio 27 d. Panevėžyje. Jaunystėje ji su šeima išvyko į Sankt Peterburgą, 1879 m. įstojo į Dailės akademiją, kurią 1888 m. baigė. Ji buvo pripažinta pirmąja Rusijos profesionalia moterimi skulptore. M. Dilon sukūrė daug akademinių darbų, puikių skulptūrų, pelnė pripažinimą, dalyvavo daugelyje tarptautinių parodų. Jos kūrinių buvo įsigijusi ir Rusijos caro šeima.

Buvo ir daugiau žymių iš šio krašto kilusių dailininkų, apie kurios yra mažiau informacijos. Tai Aldona ir Antanas Kazanavičiai, Klimaitis Antanas, Kazlauskas Rudolfas ir kiti.

Dailininko Solomono Feigenzono tėvas buvo pirmos spaustuvės Panevėžyje įkūrėjas Naftalis Feigenzonas. Spaustuvė įkurta dar 1880 m. ir mieste ilgai buvo vienintelė, veikusi iki 1895 metų. Vėliau čia įkurtas ir knygynas. Spaustuvė tuo laiku buvo moderni, turėjo įvairių šriftų. Ji tenkino besivysčiusios miesto pramonės poreikius – spausdino kontoros knygas, blankus, įvairius nedidelius spaudinius. 1924–1931 m. N. Feigenzono spaustuvėje buvo spausdinamas ir „Panevėžio balsas“, Albino Baltramiejūno-Gilbonio, Petro Butkaus, Juozapo Kozakevičiaus, kitų autorių knygos, vyskupo Kazimiero Paltaroko ganytojiški raštai.

Dailininkas Solomonas Feigenzonas savo darbuose vaizdavo panevėžiečių gyvenimą, įamžino miestą ir jo apylinkes. Jo kūriniuose dažnai vaizduojamas žydų gyvenimas. Nors jo pasirinktas gyvenimo kelias iš pradžių niekaip nebuvo susijęs su menais. S. Feigenzonas gimė 1881 m. Su tėvu gyveno tame pačiame name, kur veikė spaustuvė. 1908 m. Charkive išlaikė vaistininko padėjėjo egzaminus, vėliau Strasbūre studijavo farmaciją. Dailės pradėjo mokytis tik likus porai metų iki Pirmojo pasaulinio karo – ir ne bet kur, o Prancūzijoje. Vėliau žinių sėmėsi Liuksemburge, Vokietijoje.

Grįžęs į Panevėžį dailininkas dirbo žydų vidurinėje mokykloje, vėliau Panevėžio „Javnės“ mergaičių gimnazijoje, atidarytoje 1928 m. Tuo metu iš dailininko darbo buvo sunku pragyventi. Ne kartą dalyvavo parodose, organizuotose Panevėžio meno mėgėjų kuopelės. 1925 m. vieną tokią parodą aprašė ir „Panevėžio balsas“. Ji vyko Panevėžio pirmoje pradžios mokykloje ir užėmė „tris didžiulius kambarius“. Nepriklausomybės pradžioje atidaryta mokykla tuo metu buvo pati naujausia Panevėžio pradžios mokykla. Ten eksponuoti ir garsaus skulptoriaus J. Zikaro darbai. Apie S. Feigenzoną laikraštyje rašyta, „kad jis kol kas išstatė tik anglies ir pastelės spalvuotus ir vienos varsos piešinius. Visi jo kūriniai dvelkia melancholingu slėguliu, kas tačiau darosi dar įdomesnis drąsiais štrychais ir guvia technika, kuriems atsiekti reikia pastovaus temperamento, kurio matomai p. Feigenzonui nestokuoja. Įdomu būt pamatyti jį platesnėje kūryboje, kurios ar iš kuklumo, ar dėl kitų priežasčių p. Feigenzonas pasišykštavo“. Parodoje eksponuoti jo piešiniai „Reginys pro langą“, „Panevėžio motyvas II“, „Berlyno namo portalas“.

1926 m. Panevėžio meno mėgėjų kuopelės organizuotoje parodoje kartu su dar šešiais dailininkais S. Feigenzonas jau eksponavo kone dvi dešimtis savo darbų – ir portretų, ir miesto gyvenimo vaizdų. Brangiausiai – 120 litų – įvertinta iš natūros piešta pastelė „Panevėžio elektros stotyje“. „Panevėžio balse“ aptariant parodą, S. Feigenzono kūrybai negailėta pagyrų. „Visai savotiškas yra p. Feigenzonas Solomonas. Dauguma jo paveikslų piešta paišeliu. Jo Panevėžio motyvuose ir etiuduose randame originalumo, tikro meniško ūpo ir užsimojimų. Šie jo paveikslai – tikroji parodos pažiba. Jaunas menininkas mokinosi Berlyne ir, be abejonės, toli nužengs“, – rašyta 1926-aisiais.
Šis grafikas 4 dešimtmečio pradžioje nupiešė ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės portretą. Deja, tolesnis menininko likimas tiksliai nežinomas. Manoma, kad jis žuvo per 1941 m. holokaustą. Sudėtingas buvo ir jo tėvo likimas. Jo spaustuvė bankrutavo 1935 m.