Panevėžio Šv. Zitos draugija

Respublikinė Šv. Zitos draugija įkurta Kaune 1906 metais. Jį iregistruota tik 1907 metais. Ją įkūrė kunigai P. Dogelis ir J. Jarašiūnas. Draugijos tikslas buvo propaguoti lietuvybę tarp tarnaičių. Faktiškai tai buvo tarnaičių ir darbininkių draugija, bet faktiškai daugiau veikė tarp tarnaičių. Panašiu laiku draugija įkurta ir Vilniuje.

Keliais metais vėliau ji atsirado Panevėžyje. Ji vadinosi Panevėžio Šv. Zitos draugija. Ji veikė Panevėžio mieste ir apskrityje nuo 1909 metų. Ji vienijo tarnaites ir darbininkes ir stengėsi jas auklėti katalikų tikėjimo dvasioje. Draugijos narės turėjo rūpintis ligonėmis ir bedarbėmis. Draugijos globėja buvo laikoma Šv. Zita. Draugijoje buvo tikrieji ir garbės nariai. Tikrąja nare galėjo būti tarnaitė ir darbininkė. Daugiausiai jai priklausė jaunos merginos. Įstojusios,kurios turėjo virš 40 metų turėdavo pristatyti gydytojo pažymėjimą apie gerą sveikatos stovį, taip pat turėdavo įnešti 200 litų ir dar draugijos ligonių kason turėdavo įnešti 300 litų. Draugijos garbės nariu galėdavo būti daug nusipelnęs draugijai asmuo ir įnešęs 500 litų. Į draugijos narius priimdavo gavę 2 narių rekomendacijas. Tikruosius narius priimdavo valdyba. Pašalinti buvo galima po dviejų įspėjimų. Pašalinti galėjo draugijos valdyba. Tikrieji draugijos nariai turėjo griežtai laikytis įstatų ir stengtis pritraukti kuo daugiau naujų narių. Stojantysis mokėjo 5 litus mokestį ir kasmet po 12 litų ir dar 6 litus ligonių kasai. Draugijos nariai išbuvę 15 metų bemokėdavo 6 litus į metus. Draugijos turtą sudarė narių mokesčiai ir įvairios aukos. Draugijos narys galėjo naudotis ligonių kasų paslaugomis, naudotis knygynu ir kitomis privilegijomis. Draugijos valdyba buvo renkama visuotiniame susirinkime 1 metams. Vėliau išrinkta valdyba pasiskirstydavo pareigomis. Revizijos komisija buvo sudaroma iš trijų narių. Visus svarbiausius draugijos raštus pasirašydavo valdybos pirmininkas, jo pavaduotojas ar sekretorius. Draugija turėjo savo knygyną. Buvo rengiamos įvairios paskaitos, kursai. Draugija laikydavo ir savo skalbyklas, siuvyklas, parduotuves ir kitas verslo įmones. Draugija galėjo būti likviduota 3 ketvirtadaliais balsų. Tikrieji nariai turėdavo nario pažymėjimus.

Ji buvo Panevėžyje peregistruota 1937 metų birželio 10 dieną. Tada įregistruoti jos nauji įstatai. Pirmininku tapo kunigas Povilas Šidlauskas. Jis gimė 1890 metais spalio 15 dieną. Jis buvo draugijos dvasios vadas. Vicepirminke tapo Pranė Kubiliūnaitė gimusi 1888 metais. Garsiausia iš draugijos narių kasininkė Salomėja Stakauskaitė gimusi 1890 metais gegužės 20 dieną. Jos broliai kunigai Juozapas ir Pranciškus Stakauskai, sesuo Ona Stakauskaitė-Račiūnienė. 1911-1912 m. ji studijavo Varšuvos aukštuosiuose moterų kursuose, lankė pedagogikos ir gamtos mokslų paskaitas. Baigusi kursus kurį laiką pati dėstė privačiuose mokytojų kursuose ir ūkio mokykloje Lenkijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Panevėžyje, suorganizavo mokytojų kursus. 1920 m. gegužės 15- 1920 lapkričio 13d. buvo Steigiamojo Seimo narė. Buvo krikščionių demokratų frakcijos narė. Vėliau mokytojavo Krekenavoje , Šetoje. Sekretore buvo Zofija Kunskaitė, valdybos nare Elžbieta Vertelkaitė.

1937 metais draugija Panevėžyje turėjo rūbų skalbyklą. Ji buvo adresu Zitos gatvė Nr. 23. Metinė apyvarta siekė 8772 litų. Taip pat turėjo senelių ir ligonių bendrabutį adresu Zitos gatvė Nr.23. Draugija nuomojo patalpas duonos kepyklai.

Lietuvai netekus nepriklausomybės draugijos veikla tapo sudėtinga. Draugija buvo uždaryta 1940 metų rugsėjo 10 dieną.