Prisimenant monsinjorą Joną Juodelį

2006 m. sausio 7 dieną, eidamas 85-uosius metus, po sunkios ligos mirė kunigas, monsinjoras, teologijos daktaras, Panevėžio miesto garbės pilietis Jonas Juodelis (1921-2006). Nuo jo mirties praėjo 15 metų. Prisiminkime žmonių atmintyje išlikusiojo didžiausio moralinio autoriteto, sielų gydytojo, dvasios mokytojo dvasingumo ištakas.

Viso ko pradžia buvo šeima. Jono Juodelio mama Ona Bronislava Karosaitė ir tėvas Antanas Juodelis buvo darbštūs, šeima didžiavosi giminyste su vyskupu Antanu Karosu. Jis dalyvavo tėvų vestuvėse. Tėvelis buvo labai švelnus, mylėjo vaikus, o mama griežta, reikli. Brolis Antanas ir sesuo Ona buvo smarkesnio charakterio- dainininkai, šokėjai. Jonas – švelnus, susimąstęs, visą dėmesį nuo mažens skirdavęs knygai.

 Jonukas labai norėjo mokytis. Tėvai palaikė tokį jo norą. Ypač motina. Anykščiuose Jonukas baigė Šv. Kryžiaus seserų vienuolių įkurtą pradžios mokyklą. Sesuo pasakojo, kad Jonukas buvo labai stropus mokinys. Baigęs pradžios mokyklą, dirbo ūkyje. Tuo metu buvo reformuojama mokykla. Prie pasaulietiškos pradžios mokyklos buvo įkurtas penktas skyrius. Jonukas per metus baigė du skyrius, išlaikė egzaminus į pirmą reformuotos gimnazijos klasę. Po trijų mokslo metų progimnazijoje Jonas Juodelis nuvyko mokytis į Panevėžio berniukų gimnaziją. Jam čia patiko mokytis. Dalyvavo vaidinimuose, aistringai skaitė knygas, o geriausiai sekėsi matematika. 1942 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją.

 Tų pačių metų rudenį įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1946 m. balandžio 7 d. buvo paskelbti mažieji šventinimai. Klierikas Jonas Juodelis gruodžio 10 d. buvo įšventintas subdiakonu, o gruodžio 11 dieną – diakonu. Gruodžio 20 dieną vyskupas Kazimieras Paltarokas diakoną Joną Juodelį įšventino į kunigus.

Prasidėjo ilgas ir sudėtingas kunigystės laikotarpis. 1951 m. naktį iš  spalio septintos į aštuntą Jonas Juodelis buvo suimtas, apkaltintas antitarybine propaganda: trukdymu jaunimui auklėtis …tarybine dvasia. Kunigą po trijų mėnesių, praleistų Vilniaus saugumo kalėjime, išvežė į Šiaulių kalėjimą. Teismas Joną Juodelį nuteisė 25 metus lagerio su turto konfiskavimu ir 5 metus be teisių. Kunigas bausmę atliko Sibire, netoli Baikalo. Iš „ politinių nusikaltėlių” lietuvių buvo sudarytos dvi brigados, kurios turėjo atlikti įvairius darbus statant Angarsko vyriausybės rūmus. Vėliau kunigas dirbo tinkuotoju, skardininku, felčeriu. Kunigas drąsiai kalbėjo tikėjimo klausimais su lagerio vadovybe, guodė nuteistuosius, palaikydamas jų dvasią. Monsinjoras lageryje net sunkiausiomis sąlygomis ne tik sąžiningai dirbo, bet ir toliau uoliai mokėsi.

1955 metais grįžo į Tėvynę. Tęsė kunigystę iki 1983 metų. Dirbo vikaru Kupiškyje, Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje. Jam įvažiuojant į miestą skambėjo varpai…1948 m. apgynė filosofijos licenciato disertaciją „Žako Mariteno integralinis humanizmas.” Žakas Maritenas (1882-1973) – vienas kūrybingiausių ir originaliausių šiuolaikinių katalikybės filosofų, priklausiusių neotomizmo krypčiai.  Jis parašė per penkiasdešimt  veikalų ir šimtus straipsnių  šiuolaikiškai  interpretuodamas Tomo Akviniečio  filosofiją.

Lietuvos mokslo taryba 1995 m. gruodžio 14 d. pripažino  mokslo laipsnį  už  parengtą ir apgintą  filosofijos licenciato disertaciją. Jonas Juodelis buvo pripažintas teologijos mokslų daktaru. Nuo 1995 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete. Monsinjoras Jonas Juodelis rašė: „Žvelgdamas į praeitį, drįstu teigti, kad visas mano gyvenimas nuo pat mažens skirtas padėti kitiems – žinau didžią atsakomybę Dievui ir žmonėms už mano paties darbus.“  Žakas Maritenas  buvo brangiausias kunigo filosofas ir mokytojas. Jis yra pasakęs: „Bažnyčios uždavinys – auklėti žmoniją“.

Įsiklauskykime į šias monsinjoro Jono Juodelio  mintis, išsakytas mokslo darbuose ir gyvenime : „Mūsų laikų nelaimės – girtavimas, paleistuvystė, beprotiškas turto troškimas- remiasi aistra. Todėl asmenybę brandinti reikia taip , kad ji stengtųsi ne kuo daugiau imti sau, bet duoti kitam. Gyvenime reikia labai daug aukotis. O jauni žmonės nepasiruošę sutikti sunkumų, ne visi nori mokytis ir dirbti. Be ryžto ir kantrybės nė vienas jaunas žmogus gyvenime nieko didingo nepasieks. Kad dvasia imtų viešpatauti kūne, būtina nuolatinė kova su ydomis. Esu giliai įsitikinęs, kad tik tikėjimas yra tvirčiausias žmogaus moralinio gyvenimo pamatas. Ar tapsime protingesni, paneigę pasaulio Išmintį, Gėrį ir Meilę. Kuo esame arčiau Kristaus, tuo arčiau esame vieni prie kitų: krikščioniški idealai tampa visiems suprantami ir pasiekiami.Ryžtas, tvirta valia ir žinojimas, kas esame Deivo vaikai, begalinis pasitikėjimas Jo gerumu yra tvirčiausia koekvieno žmogaus, ypač kenčiančiojo, atrama ir stiprybė. Tad tikėkite, nes tikėjimas teikia paguodą, ramybę ir amžinojo gyvenimo viltį: mylėkite, nes Deivas yra Meilė. Mano didžiausias linkėjimas: visada gyventi vienybėje su mirties nugalėtoju Kristumi“.   

1949 m. jauną kunigą, mokslininką Panevėžio vyskupas paskyrė vyskupijos kancleriu. Dirbdamas Panevėžyje daug nuveikė, kad būtų surinkti ir išsaugoti istoriniai duomenys apie Panevėžio vyskupijos bažnyčias. Išsaugotos medžiagos pagrindu 1998 m. buvo išleista vysk. K. Paltaroko redaguota knyga „Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys. Pastoracinė veikla.”. Šiandien ji tapo bibliografine retenybe ir vertybe.

Būdamas gyvas  monsinjoras Jonas Juodelis prisiminė, kad visi svarbiausi jo gyvenimo įvykiai buvo susiję su svarbiomis religinėmis šventėmis: areštavo per Rožančinę, teismas vyko per Grabnyčią, iš Šiaulių į Vilnių išvežė per Šv. Oną, o iš Lietuvos į Sibirą – per Žolinę. Mirė 2006 m. tuoj po Trijų Karalių, sausio 7 d.

Kunigaudamas Jonas Juodelis visus žavėjo erudicija, inteligentiškumu, ramybe, dvasingumu. Toks jis išliks visų atmintyje. Kazimiero Paltaroko gimnazijos mokiniams, monsinjoras  išliks brangus kaip pirmasis Kazimiero Paltaroko vidurinės mokyklos

( dabar gimnzijos), įkurtos dar 1991 m. su monsinjoro pritarimu ir vyskupo Juozo Preikšo dekretu,   pirmasis direktorius.

1989 m. Vilniuje filosofai ir teologai įsteigė Religijos filosofijos klubą. Pirmame klubo užsiėmime monsinjoras Jonas Juodelis skaitė pranešimą apie dvasingumo mokytoją Žaną Mariteną. 1990 m. Lietuvoje buvo atkurta Lietuvių katalikų mokslo akademija. Monsinjoras ėmėsi kurti  skyrių imieste ir tapo įkurto LKMA Panevėžio skyriaus pirmininku.  Visur jis kalbėjo apie dvasingumo problemas, akcentuodamas, kad labai svarbi mokslo dalykų pažanga, kurią privalo papildyti religija. Jis pabrėždavo, kad „jeigu būsime gerbtinos asmenybės, visuomet darysime įtaką”. Įsidėmėtina tai ir šiandien, kai labai mažai puoselėjamos asmenybės. Mūsų gyvenimas  tai liudija.

Monsijoras mokėjo daugybę kalbų. Turėjo turtingą biblioteką. Panevėžio Kazimiero Paltaroko bibliotekau suteiktas Jono Juodelio vardas. 1997 m. monsinjorui suteiktas labiausiai nusipelniusio panevėžiečio vardas mokslo srityje, 2001 m. Panevėžio miesto taryba suteikė Garbės piliečio vardą.

 Palaidotas Panevėžyje, Šv.Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Panevėžys seniai neatmena tokių laidotuvių. Jo vardu pavadinta viena miesto gatvių. Šiandien verta priminti vieną monsijoro mintį: Bažnyčia turi rūpintis, kad švenčiausieji krikščioniški idealai nebūtų sumenkinti, bet įvertinti ir įgyvendinti“.

P.S. autorius pasinaudojo dr. Aldonos Vasiliauskienės knyga „Monsinjoras Jonas Juodelis“. Vilnius, 2001. 

Juozas Brazauskas, istorikas, publicistas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: