Pexels nuotr.

Pritrynė kojas: pirmoji pagalba ir randų puoselėjimas

Šylant orams ir bundant gamtai, natūraliai daugiau laiko praleidžiame gryname ore: treniruotes iš sporto salės perkeliame į lauką, vaikštinėjame pažintiniais takais, judriomis miestų gatvėmis. Šalia to, sunkią avalynę iškeisdami į lengvesnę, ne visada padarome sau paslaugą – dėl pasikeitusios avalynės ir daugybės nueitų kilometrų, dažnam tenka susidurti su skausmingomis pūslėmis ant kulnų, pėdų ar pirštų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė dalijasi patarimais, kaip greičiau užgydyti pažeistas vietas ir sumažinti randų susidarymo tikimybę.

Pirmoji pagalba

Sunkesnę avalynę pakeitus į įsispiriamus batelius, aulinukus, sportbačius ar kitą šiltesnio sezono apavą, po ilgesnių pasivaikščiojimų pėdas neretai papuošia skausmingos pūslės. Vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė paaiškina, jog ši bėda ištinka, kada viršutinis odos sluoksnis būna ilgą laiką spaudžiamas ar trinamas. Dėl nuolatinės trinties, jis išsitempia ir atsilupa nuo gilesnio odos sluoksnio, o tarp jų susiformuoja limfos skysčio burbulas. Vaistininkė sako, kad pūslių atsiradimą gali lemti daugybė skirtingų priežasčių: plokščiapėdystė, įvairios pėdų deformacijos, nepatogi avalynė, per didelis fizinis krūvis, gausus kojų prakaitavimas ir pan.

„Vos pajutus trynimo ar dilgčiojimo jausmą, reikėtų nedelsti ir ant pažeistos vietos užsiklijuoti pleistrą. Taip galima užkirsti kelią pūslės susidarymui. Jei pūslės dar nėra, pacientai dažniausiai renkasi įprastą pleistrą, tačiau šiek tiek didesnį, kad pajautrėjęs odos plotas būtų visiškai uždengtas ir būtų išvengta galimų infekcijų.

Tačiau jei atsitiko taip, kad pūslė visgi susiformavo, ją ir odą aplink visų pirma patariama dezinfekuoti ir tik tada apsaugoti nuo tolimesnės pažaidos. Įprastai pritrintos vietos išgyja per savaitę, tačiau mes galime pagreitinti gijimo procesą naudojant silikoninį pleistrą, kurį ant žaizdos laikyti galima net keletą dienų. Jis skatina spartesnį naujų odos ląstelių pasiskirstymą pažeistoje vietoje, palengvina perštėjimą, drėkina ir apsaugo nuo infekcijų bei dirgiklių“, – sako R. Pilkytė-Klimienė.

Visi nutrynimai – skirtingi

Anot vaistininkės, pacientai gana dažnai teiraujasi, ar atsiradusią pūslę galima pradurti ar išspausti. Deja, toks savigydos būdas gali tik pabloginti situaciją – gresia ne tik sukelti infekciją, bet ir pažeisti gilesnius audinius, kurie taip pat lems didesnę rando susidarymo riziką. R. Pilkytė-Klimienė priduria, dalis žmonių vis dar naudojasi liaudies medicinos išmintimi ir ant pažeistos vietos deda gysločio augalą ar bulvių tarkių košelę. Nors, anot vaistininkės, minėti būdai sveikatai didelės žalos greičiausiai nepadarytų, pastebimos naudos – taip pat.

„Šiandien galima rasti daugybę veiksmingų tepalų bei pleistrų su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis, kurios padės greitai ir efektyviai gydyti skausmingas žaizdeles, nutrynimus, apsaugoti jas nuo bakterijų ir tolimesnių pažaidų. Tiek gydytojai, tiek vaistininkai suteiks visą reikiamą informaciją bei patars, kaip gydyti pažeistas vietas, kokias priemones rinktis. Svarbu atsiminti, kad nutrynimai nėra vienodi, todėl ir gydymui naudojamos priemonės būna parenkamos individualiai, atsižvelgiant į pažeistos vietos plotą, atviras žaizdos vietas, infekcijų riziką“, – sako R. Pilkytė-Klimienė.

Svarbiausia pažeistą vietą laikyti sausai ir švariai, kuo mažiau ją liesti, krapštyti ar bandyti nuplėšti odeles. Kurį laiką taip pat rekomenduojama vengti siauros avalynės, o avimus batus – dezinfekuoti, sumažinti fizinę apkrovą kojoms, neiti ilgų atstumų pėstute, stengtis neprispausti pažeistos vietos.

Dezinfekcijai galima naudoti specialius antiseptinius purškalus, plaunamuosius tirpalus, vandenilio peroksidą. Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad skirtingas dezinfekcines priemones neretai reikia ir naudoti skirtingai: vienomis patariama pripildyti vonelę ir pamirkyti nutrintą kojos pėdą, kitas – paprasčiausiai užpurkšti ant odos, dar kitas – naudoti kas keletą valandų. Todėl būtina perskaityti kiekvieno produkto aprašymą ir naudojimosi instrukcijas. Pastebėjus, kad žaizda negyja, tapo pūlinga, itin jautri ar pakeitė spalvą – rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Kaip išvengti randų?

Jei pažeistas plotas yra didelis, o žaizda – gana gili, sunkiai gyjanti, iškyla rando susidarymo grėsmė. „Camelia“ vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė paaiškina, kad pamažu atsirandantys randai dažniausiai nebūna elastingi ir minkšti, todėl žmogus jaučia nemalonų tempimą. Rausva šviežio rando spalva yra smulkių kraujagyslių susidarymo rezultatas, kuris bėgant laikui pradeda šviesėti.

„Tam, kad randas būtų kuo mažiau pastebimas, labai svarbu nepamiršti jo kasdien patepti drėkinamuoju ir minkštinamuoju kremu, kuris pamaitintų randinį audinį. Kremo sudėtyje reikėtų ieškoti šlapalo, vitaminų A, E, hialurono rūgšties, natūralių aliejų. Šios veikliosios medžiagos padės efektyviai drėkinti odą, paspartins ląstelių regeneraciją, suminkštins suragėjusias vietas“, – patarimais dalijasi vaistininkė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: