Štai, kaip keičiasi onkologija: pasitelkiamas dirbtinis intelektas, gydymas individualizuojamas

Dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vis dar – krūties vėžys. Dėl mokslo pažangos pacientėms tapo prieinama tiksli ligos diagnostika, šiuolaikinės gydymo priemonės, todėl išgyvenamumas susirgus šia liga gerokai išaugo. Visgi vienai problemai sprendimo iki šiol ieško viso pasaulio mokslininkai: kaip padėti, kai net ir sėkmingai įveikta, liga agresyvėja, pakinta ir progresuoja.

Prieinamas naujausias gydymas

Rugsėjį prasidėjusiame ir iki gruodžio besitęsiančiame Lietuvos sezone Prancūzijoje savo patirtimi, moksliniais tyrimais ir įgyvendintais projektais dalijasi mokslininkai, menininkai, visuomenės veikėjai. Lietuvos mokslininkus į partnerysčių užmezgimo renginį gyvybės mokslų ir onkologijos temomis, taip pat mokslininkų vizitus tarptautiniu mastu pripažintuose mokslo institutuose kvietė Lietuvos mokslo taryba (LMT), Lietuvos ambasada Prancūzijoje ir Prancūzijos aukštojo mokslo ir tyrimų ministerija.

Onkologijos srityje dirbantys Lietuvos mokslininkai, tarp kurių – ir Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė, susitiko su pasaulyje pripažintų Pasteur ir Curie mokslinių institutų mokslininkais. Su Curie mokslinio instituto profesoriumi Sergio Roman-Roman, vadovaujančiu transliacinių mokslų padaliniui, sutarta bendradarbiauti krūties vėžio tyrimų srityje.  S. Roman-Roman su Lietuvos mokslininkais jau pasidalino trejopai neigiamo krūties vėžio pirminių ląstelių kultūrų auginimo metodikomis. Šis tyrimų modelis ypatingi svarbus aiškinantis atsparumo priešvėžiniam gydymui mechanizmus.

Ciuri instituto vadovai paaiškino, jog net ir didžiausiomis onkologijos klinikomis garsėjančiame Paryžiuje mokslininkai specializuojasi tam tikrose srityse.

Pavyzdžiui, retos ligos, tokios kaip uvealinė melanoma ar trejopai neigiamas krūties vėžys, prioriteto tvarka gydomi Curie institute, o Gustave Rousy institutas specializuojasi sarkomų, inkstų navikų terapijoje. Abu šie centrai – akredituoti Europos vėžio institutų organizacijos kaip vėžio kompetencijos centrai, lyderiaujantys tiek onkologijos moksle, tiek ir vėžio diagnostikoje bei gydyme. Ypač vertingos institute ilgus metus kauptos retų navikų kolekcijos. Curie instituto mokslininkų vykdomi mažai ištyrinėtos uvealinės melanomos tyrimai publikuojami prestižiniuose mokslo žurnaluose ir netrukus tampa pagrindu naujam klinikiniam tyrimui ar gydymui.

„Curie instituto tinklapyje pacientai gali nuolat rasti kvietimus dalyvauti inovatyviuose klinikiniuose tyrimuose ir pirmi pasaulyje išbandyti naują vaistą ar terapiją. Galbūt, dėl šios priežasties Curie instituto ligoninė Europoje pirmauja pagal pacientų pritraukimą gydytis krūties vėžį. Pacientėms čia prieinamos visos onkologijos inovacijos“, – atkreipė dėmesį prof. S. Jarmalaitė.

Kitas svarbus Curie instituto mokslininkų atradimas – prof. François-Clément Bidard vadovaujama mokslininkų grupė nustatė, jog už krūties vėžio progresavimą po gydymo hormonoterapija neretai atsakingos estrogeno receptoriaus geno mutacijos. Patvirtinus šį atradimą, Curie institutas inicijavo klinikinį tyrimą, kurio metu pacientėms ESR1 geno mutacijos buvo tiriamos kraujyje cirkuliuojančioje vėžio DNR ir atsižvelgiant į diagnozę parenkamas gydymas. Šis paprastas tyrimas ir po jo sekęs patikslintas gydymas pacienčių gyvenimo trukmę padėjo pratęsti dvigubai.

Į šį klinikinį tyrimą vėliau įsitraukė ir kitos Prancūzijos ligoninės, taip prailgindamos daugelio pacienčių gyvenimo metus. „Nuostabu, kad Curie instituto mokslininkai gali savo mokslinius atradimus taikyti praktikoje. Lietuva mokslo atradimų nestokoja, bet, deja, trūksta mechanizmų jų diegimui į praktiką. Labai svarbu didinti pasitikėjimą savais atradėjais, paramą, mažinti biurokratines kliūtis. Lietuvos mokslo tarybos finansuojamos programos tikrai gali prisidėti prie šio proceso pagreitinimo“, – neabejoja pašnekovė.

Onkologija sparčiai keičiasi

Pasak prof. S. Jarmalaitės, šiuolaikinė onkologija tampa vis tikslesnė, paremta preciziškais radiologiniais ir genetiniais tyrimais, o gydymas – individualizuojamas. „Kol Lietuvoje mes kalbame apie platesnį individualizuotos medicinos principų pritaikymą gydant vėžį, Europa vis plačiau diskutuoja apie individualizuotą vėžio išvengimą, sveiką gyvenseną pagal individualų planą.

Žinant genetinį vienos ar kitos ligos polinkį galima sudaryti individualias profilaktikos programas, pakoreguoti gyvenimo būdą, mitybą. Estijoje jau startavo individualizuota krūties vėžio prevencijos programa, kurios metu dalyvėms atliekamas ne tik mamografinis ištyrimas, bet ir paimamas kraujo mėginys krūties vėžio rizikos numatymui. Jei rizika menka, šioje profilaktinėje programoje bus galima lankytis rečiau ir skirti didesnį dėmesį kitų ligų profilaktikai. Estai garsėja ir tuo, kad patys kuria genetinius testus, pardavinėja juos pasaulyje ir Lietuvoje. Mūsų mokslininkai tikrai pajėgūs sukurti panašius testus ir konkuruoti genetinių testų rinkoje. Onkologijos mokslo prioritetu tampa efektyvi ir tiksli vėžio profilaktika, vėžio ligos išvengimas pasitelkus mokslo žinias“, – kalbėjo prof. S. Jarmalaitė.

Dirbtinis intelektas – medicinos šiandiena

Viena iš aktualių temų onkologijos srityje, aptarta ir vizito Prancūzijoje metu – dirbtinio intelekto (DI) taikymo galimybės. Pasak Nacionalinio vėžio instituto mokslininkės, DI technologijos onkologijos klinikoje – ne rytojus, o šiandiena. Nacionaliniame vėžio institute atliekamas ne vienas tyrimas, kuomet pacientų stebėsenai pasitelkiama išmani įranga, galinti nuspėti paciento būklę namuose po gydymo. Kuriami DI įrankiai, padedantys radiologams vaizduose aptikti naviko židinį ar genetikams nurodantys tikslią genetinės mutacijos vietą.

„Labiausiai laukiu to laiko, kuomet DI padės onkologams parinkti efektyviausią gydymą. Šią vasarą Amerikos mokslininkai paskelbė publikaciją apie DI algoritmą, padedantį atrinkti pacientus imunoterapiniam gydymui. Šiam DI įrankiui tereikia 5 labai paprastų rodiklių: paciento amžiaus, vėžio tipo, sisteminio gydymo istorijos, kraujo albumino lygio ir neutrofilų / limfocitų santykio. Taikant šį algoritmą atkristų detalių patologinių tyrimų poreikis, brangūs vaistai būtų skiriami tik tiems pacientams, kuriems tikėtinas geras gydymo atsakas. DI taupo laiką, pinigus, žmogiškuosius resursus, tik kurdami patikimus įrankius, turime dalytis klinikiniais duomenimis, sujungti visos Europos sveikatos duomenų lobynus. Tam ir reikalingi tiesioginiai kontaktai su kolegomis“, – kalbėjo prof. S. Jarmalaitė.