Tadas Povilauskas. Vasarą lietuviai daugiau pinigų paliko Pietų Europoje

Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauska

SEB banko duomenimis, šią vasarą gyventojai atsiskaitydami banko kortelėmis, naudojant kortelių skaitytuvus Lietuvoje, išleido maždaug 7 proc. daugiau negu pernai. Metinė infliacija šalyje vasarą buvo minimali, todėl realus namų ūkių vartojimas augo. Atsiskaitymai kortelėmis užsienyje augo kiek labiau negu Lietuvoje ir tai rodo, kad lietuviai šiemet užsienio kelionėms, ypač Pietų Europoje, pinigų negailėjo. 

Lėmė ne kainos, bet kiekiai

Didesnės negu pernai namų ūkių vasaros prekių ir paslaugų išlaidos Lietuvoje nestebina, nes galimybės tai leido. Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių antrą šių metų ketvirtį buvo 9 proc. didesnis negu prieš metus. Dirbančiųjų skaičius vasarą buvo panašus kaip ir pernai. Senatvės pensija per metus paaugo 10 procentų. Infliacija vasarą buvo arti 1 procento. Beje, per metus gyventojų lėšos kredito įstaigose paaugo beveik 9 procentais, arba panašiai, kiek padidėjo ir pajamos, todėl pastarųjų mėnesių pokyčius galime drąsiai vadinti subalansuotais.

Vasara neturėjo nuvilti mažmeninės maisto prekybos įmonių, nes apyvartos pokytis buvo panašus kaip pavasarį, ir jį lėmė ne padidėjusios kainos, bet parduotų prekių kiekiai. Šiek tiek nustebino, kad vasarą, lyginant su praeitais metais, daugiau kortelėmis išleista statybos prekių parduotuvėse. Tai išties neblogas pasiekimas, turint omenyje, kad šiemet būsto statybų rinka smuko. Įdomu tai, kad tokių teigiamų atsiskaitymų kortelėmis pokyčių nematyti baldų ar elektronikos prekių parduotuvėse.

Dar vasara išsiskyrė gerokai padidėjusiomis gyventojų išlaidomis vaistinėse. Farmacijos gaminiai per metus pabrango maždaug 8 proc., tačiau gyventojų išlaidos augo dar labiau. Greičiausiai tai susiję su didesniu COVID-19 ligonių skaičiumi šią vasarą.

Kortelėmis atsiskaitančių gyventojų išlaidos maitinimo įstaigose per metus padidėjo kiek daugiau negu dešimtadaliu. Įvertinus tai, kad nuo metų pradžios maitinimo paslaugoms taikomas PVM tarifas padidėjo nuo 9 iki 21 procento, realus tokių paslaugų vartojimas nepadidėjo.

Kita vertus, kosmetikos išlaidos toliau sparčiai augo. Lėčiau, bet vis dar didėjo atsiskaitymų kortelėmis suma drabužių parduotuvėse. Reiktų pabrėžti, kad drabužiai, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šią vasarą buvo maždaug 3 proc. pigesni negu prieš metus.

Daugiausiai išlaidavo Pietų Europoje

Atsiskaitymų kortelėmis duomenys rodo, kad per metus atsiskaitymų suma išaugo Pietų Europos šalyse. Šalys lyderės Italija, Kroatija ir Kipras. Jose pokytis buvo didesnis negu 10 procentų.

Maždaug dešimtadaliu daugiau gyventojai šią vasarą išleido Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje. Tiesa, paslaugų kainos Pietų Europoje per metus padidėjo maždaug 5 procentais, todėl ne tokią mažą padidėjusių išlaidų dalį lėmė paaugusios kainos.

Kaip ir anksčiau, liepa buvo tas vasaros mėnuo, kai gyventojai daugiausiai išlaidavo Pietų Europos šalyse. Nors temperatūra Pietų Europos šalyse vis labiau kyla, nepanašu, kad nei lietuviai, nei kitų šalių turistai nusigręžtų nuo kelionių ten liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Beje, liepą Ispanijoje užsienio turistų skaičius buvo rekordinis.

Priešingai negu ankstesniais metais, Lietuvos gyventojų išlaidos Vidurio Europos šalyse šiemet nebedidėjo. Atsiskaitymų kortelėmis suma Lenkijoje smuko dešimtadaliu, Vengrijoje ketvirtadaliu, o Čekijoje ir Slovakijoje buvo ganėtinai panaši kaip ir prieš metus.

Šios šalys buvo labai populiarios atostogų kryptys 2021–2023 metų vasaromis, bet šiemet neabejotinai daugiau dėmesio sulaukė Pietų Europa.

Didesniu lietuvių dėmesiu negalėjo pasigirti ir Šiaurės šalys, kur atsiskaitant kortelėmis išleista panašiai tiek, kiek ir pernai. Žinoma, kalbant apie išlaidas Vidurio ir Šiaurės Europoje, reikia įvertinti ir valiutų pokyčius, bet jie didesnės įtakos aptartiems pokyčiams neturėjo.

Ruduo didesnių pokyčių atnešti neturėtų

Artimiausiais mėnesiais ir toliau turėtų išlikti 5–10 proc. atsiskaitymų kortelėmis metinis augimas.

Žiemos sezonas didelių nemalonumų lyg ir nežada – šildymo ir elektros kainos neturėtų būti didesnės negu pernai. Degalų kaina irgi kol kas yra mažesnė negu prieš metus. Vartotojų lūkesčiai lieka stabilūs.

Didelę įtaką lūkesčiams ir vartojimui daro valdžios politika, todėl įdomu laukti spalio, kai bus pristatytas kitų metų biudžetas ir galimi pensijų, vaiko pinigų, neapmokestinamųjų pajamų dydžio pokyčiai.