EMN_konferencija Edmundas Jakilaitis (Organizatorių nuotr.)

Ukrainos karo pabėgėlių krizė: Europos šalys Vilniuje dalinosi svarbiausiomis pamokomis

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios savo namus buvo priversti palikti daugiau kaip 13 mln. ukrainiečių, iš jų beveik 5 mln. išvyko į kaimynines šalis – Europa ir ypač Rytų Europos regionas susidūrė su didžiausiu pabėgėlių srautu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Vien į Lietuvą atvyko virš 56 tūkst. karo pabėgėlių – su kilusiu neeiliniu iššūkiu sėkmingai susitvarkė ne tik šalies institucijos, nevyriausybinės organizacijos bei privatus sektorius, bet ir visuomenė.

Pasak Vidaus reikalų ministrės patarėjos Agnetos Ladek, šiuo metu Ukrainos karo pabėgėliai sudaro 2 proc. Lietuvos gyventojų, o pagal vienam šalies gyventojui tenkantį pabėgėlių skaičių Lietuva yra trečioje vietoje Europos Sąjungoje.

„Tiek valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos, tiek pilietinė visuomenė noriai prisidėjo prie pagalbos ukrainiečiams, nes tik stovėdami išvien galime kovoti su sunkumais“, – birželio 14 d. Vilniuje vykusioje metinėje Europos migracijos tinklo (angl. European Migration Network – EMN) Lietuvoje konferencijoje kalbėjo A. Ladek.

Šiemet renginys buvo skirtas apžvelgti svarbiausias iniciatyvas, skatinančias pabėgėlių iš Ukrainos integraciją. Konferencijos metu savo patirtimi ukrainiečių apgyvendinimo, įtraukimo į darbo rinką ir vaikų švietimo temomis dalinosi daugiausiai karo pabėgėlių priimančių šalių migracijos ekspertai bei nevyriausybinės organizacijos iš Lietuvos, Lenkijos, Moldovos, Latvijos, Slovakijos ir Čekijos.

Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos (angl. k. International Organization for Migration – IOM) Vilniaus biuro vadovo Eitvydo Bingelio, dalintis patirtimi būtina – tai padeda spręsti Europoje vykstančią migracijos krizę.

„Ukrainiečių integracijai yra reikalingas ne tik būstas, kur prisiglausti svečioje šalyje, bet ir darbas, o jų vaikams – švietimo paslaugos bei kiti užsiėmimai, ypač vasaros metu. Tai yra rimti iššūkiai, kuriuos patiria visos pagalbą pabėgėliams organizuojančios šalys. Lietuva puikiai susitvarkė su šia krize, turime kuo pasigirti, tačiau visada yra ko pasimokyti ir iš kitų šalių patirčių – susitelkę galime padaryti daugiau“, – teigė jis.

Apgyvendinimui sutelkta visuomenė

Pirmiausia karo pabėgėlius priimančios šalys susidūrė su apgyvendinimo klausimu – pirmosiomis dienomis itin didelis ukrainiečių srautas buvo į kaimynines šalis. Migracijos mastą atspindi renginio metu pateiktas Čekijos ir Moldovos pavyzdys. Iki karo pradžios Čekijoje gyveno apie 197 tūkst. darbo migrantų iš Ukrainos, šiuo metu šalyje virš 370 tūkst. ukrainiečių yra suteiktas laikinos apsaugos statusas. Tuo tarpu Moldovos ir Ukrainos sieną per 3 mėn. jau kirto 450 tūkst. žmonių, pačioje Moldovoje gyventi liko 74 tūkst. ukrainiečių.

Lietuvoje vykdomos pilietinės iniciatyvos „Stiprūs kartu“ steigėjas Edmundas Jakilaitis konferencijos metu atskleidė, kad paruošiamieji darbai priimti karo pabėgėlius buvo pradėti likus 3 savaitėms iki karo pradžios.

„Idėja buvo paprasta – jei kils karas, bus pabėgėliai, o jei jų bus daug, jiems reikės apgyvendinimo. Nusprendėme, kad nė vienas ukrainietis Lietuvoje negyvens nei mokykloje, nei stadione, nei kokioje nors viešojoje erdvėje, o kiekvienas bus priimtas kaip brolis ar sesė gyventojų namuose“, – pasakojo E. Jakilaitis.

Iš anksto paruošta visuomenės informavimo kampanija ir kiti organizaciniai dalykai pasiteisino – vos tik Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, iniciatyva startavo ir pirmąją dieną buvo užregistruota beveik 1,5 tūkst. būstų karo pabėgėliams visoje Lietuvoje. Iš viso iniciatyvos metu ukrainiečiams buvo pasiūlyta per 15 tūkst. būstų, apgyvendinta daugiau nei 33 tūkst. pabėgėlių, kurių pusę sudarė vaikai.

„Pamatę, kad dalis ukrainiečių susiduria su problema, kad nori atvykti į Lietuvą, tačiau neturi galimybių, įkūrėme centrą Lenkijos ir Ukrainos pasienyje, kur iš šalies išvykti norintiems žmonėms būdavo pasiūlytas šiltas maistas bei galimybė pailsėti 5-6 val., kol susirinks pilni autobusai, vykstantys į Lietuvą. Tokiu būdu į Lietuvą buvo atvežta 10 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių“, – vardino „Stiprūs kartu“ steigėjas.

Sėkminga laikoma ir IOM partnerystė su trumpalaikės būsto nuomos platforma „Airbnb“, kurios dėka karo pabėgėliams buvo nemokamai pasiūlyti būstai Lenkijoje, Moldovoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.

Lietuvoje dirba daugiau ukrainiečių

Lyginant ukrainiečių integraciją į juos priglaudusių šalių darbo rinką, situacija yra gana skirtinga. Lietuvoje per 3 mėn. Užimtumo tarnyboje (UT) užsiregistravo 13,4 tūkst. darbo ieškantys pabėgėliai, iš jų dirbti pradėjo jau 11,5 tūkst. Tuo tarpu Latvijoje dėl darbo paieškos konsultacijų į Latvijos UT kreipėsi apie 6 tūkst. ukrainiečių, Slovakijoje įsidarbino apie 7 tūkst.

„Kas šeštas ukrainietis sieja ateities planus su Lietuva, tačiau tik kas antras yra patenkintas darbo užmokesčiu. Šioje vietoje turime kur padirbėti – jeigu kvalifikaciją turintis žmogus dirba nekvalifikuotą darbą, jis gauna gerokai mažesnį darbo užmokestį, nei yra pratęs ar tikisi. Per didelė prabanga gydytojams, kurių trūksta Lietuvoje, leisti dirbti nekvalifikuotą darbą, kai tikrai galime jiems suteikti galimybes dirbti ligoninėse ir teikti tas paslaugas, kurių reikia mūsų šaliai“, – teigė UT direktorė Inga Balnanosienė.

Pasak jos, ukrainiečiams, kaip ir Lietuvos gyventojams, yra taikomos įvairios užimtumo rėmimo priemonės – kvalifikacijos kursai ir subsidijos. Norintys gali lankyti lietuvių kalbos kursus. Panaši pagalba organizuojama ir kaimyninėje Latvijoje, tik čia darbą gavusiems ukrainiečiams papildomai siūloma vienkartinė 500 eurų išmoka – šia galimybe pasinaudojo virš 4 tūkst. pabėgėlių.

Tuo tarpu Lietuvos darbo paieškos platforma „CV-Online“ prisijungė prie Slovakijos kartu su Lenkija ir Čekija sukurtos darbo paieškos platformos workania.eu, kurioje skelbiami darbo skelbimai Ukrainos karo pabėgėliams. Visi šioje platformoje pateikiami darbo pasiūlymai yra patvirtinami projekte dalyvaujančių partnerių, siekiant išvengti sukčiavimo ir prekybos žmonėmis atvejų. Šiuo metu prie darbo pasiūlymų ukrainiečiams vienoje platformoje prisideda 8 šalys: Čekija, Slovakija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Kroatija ir Suomija.

Didžiausias dėmesys – vaikams

Vienas didžiausių Europai tekusių iššūkių – itin didelis nepilnamečių karo pabėgėlių skaičius, dalis jų buvo artimųjų ar giminaičių nelydimi vaikai. Pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės Agnės Marčiukaitienės, į Lietuvą atvyko 1052 nelydimi vaikai.

„Galime pasidžiaugti Lietuvos gyventojų geranoriškumu, nes vien per pirmą karo Ukrainoje mėnesį atsirado 1000 šeimų, galinčių priimti nelydimus vaikus laikinai globai. Apie įvaikinimą nėra jokios kalbos – Lietuva ir Ukraina pasirašė susitarimą pagal kurį ukrainiečių vaikų įvaikinimas yra draudžiamas, tad visi vaikai, esantys Lietuvoje, pasibaigus karui grįš į Ukrainą“, – renginio metu kalbėjo ji.

Virš 250 vaikų jau išvyko iš Lietuvos į kitas šalis ar grįžo į Ukrainą, o daugiau nei 50 jau sulaukė pilnametystės. Atvykusiems nepilnamečiams karo pabėgėliams yra užtikrinamos visos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, kompensuojami vaistai ir gydymas, taip pat sudaroma galimybė lankyti ugdymo įstaigas.

Lenkijoje, kur atvyko apie 259 tūkst. vaikų iš Ukrainos, virš 188 tūkst. pradėjo lankyti vietines ugdymo įstaigas. Dalis vaikų mokslus tęsia nuotoliniu būdu, prisijungdami prie Ukrainoje vykstančių pamokų – organizuota iniciatyva, kurios metu ukrainiečiams buvo aukojami nešiojami kompiuteriai mokslo reikmėms. Daug dėmesio skiriama ir mokytojams iš Ukrainos, kad šie galėtų prisijungti prie Lenkijos mokyklų – per 1000 mokytojų siūlomi intensyvūs lenkų kalbos kursai, ruošiama didelė mokymo medžiagos duomenų bazė.

Pasak televizijos laidų prodiuserio Lauryno Šeškaus, nuo karo bėgusiems vaikams itin reikalingos papildomos veiklos, kad jaustųsi geriau ir galėtų užmegzti socialinius ryšius su kitais vaikais. Tam organizuojamos specialios dienos stovyklos, kur vaikai gali atsipalaiduoti ir žaisti – pradžioje susirinkdavo apie 120 vaikų, šiuo metu jų būna virš 3 tūkst. Birželio 11 d. vykusi pirmoji Draugų diena, skirta didinti ukrainiečių ir lietuvių draugystę, prie Baltojo tilto sutraukė virš 4 tūkst. ukrainiečių.

„Matome, kad pažeidžiamiausia grupė yra paaugliai – šis amžiaus tarpsnis ir taip yra sudėtingas, o jį apsunkina neturėjimas draugų ir buvimas toli nuo namų. Tad pradėjome prašyti lietuvių dovanoti ukrainiečių vaikams dviračius, paspirtukus, riedlentes, kad palengvintume paauglių kasdienybę padovanodami jiems ratuotą vasarą“, – konferencijos metu kalbėjo L. Šeškus.

Europos migracijos tinklas – tai Europos valstybių ir Europos Komisijos tinklas, skirtas europiniu lygiu rinkti, analizuoti ir dalintis naujausia, objektyvia ir palyginama informacija apie migraciją ir prieglobstį. Tinkle Lietuvai atstovauja Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras glaudžiai bendradarbiaudamas su Vidaus reikalų ministerija ir jai pavaldžiomis institucijomis. Daugiau informacijos – www.emn.lt


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: