Vaistinėse gausėja utilizuojamiems vaistams skirtų dėžių: primena, kad jos skirtos ne papildams ar tvarsčiams

Tyrimų duomenimis, nebereikalingų arba pasibaigusio galiojimo vaistų turi net du trečdaliai namų ūkių. Tačiau dar ne visi žino, kaip juos tinkamai surūšiuoti ir utilizuoti. Padėti gyventojams pasirengusios vaistinės, kuriose galima be jokių eilių atiduoti nebenaudojamus vaistus.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo surinkta 31,28 tonos farmacinių atliekų. Tai gerokai daugiau nei 2022 m., kai surinkta beveik 28 tonos pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Nenaudojamų vaistų likučius iš gyventojų surenka vaistinės, kurios imasi diegti inovatyvių sprendimų, padedančių pacientams patogiau atsikratyti nereikalingais medikamentais.

„Mūsų tinkle jau yra šimtas vaistinių, kuriose vartotojams atsikratyti nereikalingais vaistais yra itin paprasta – užuot laukus bendroje eilėje, pakanka juos išmesti į specialias vaistų utilizavimui skirtas dėžes. Tačiau stengiamės, kad atsikratyti nebevartojamų vaistų būtų kuo patogiau, todėl ir toliau laipsniškai didiname tokių utilizavimo dėžių skaičių“, – sako vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Prieš metus VLK užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 66 procentai namų ūkių turi nebevartotinų vaistų. Didžioji dalis – 60 proc. – jų tvirtino, jog tokių medikamentų susikaupė siekiant turėti namuose vaistų atsargų. Dar 23 proc. teigė, kad pasenę vaistai namuose pasiliko nutraukus jų vartojimą.

Kaip pataria vaistininkė G. Tautkevičienė, atlikti namų vaistinėlių peržiūrą pravartu bent kas pusę metų, kadangi vienų vaistų galiojimo terminai būna ilgesni, kitų – trumpesni. Jau rūšiuojant derėtų atskirti receptinius ir nereceptinius vaistus nuo, pavyzdžiui, maisto papildų.

„Vaistinėse įrengtos surinkimo ir utilizavimo dėžės skirtos būtent vaistiniams preparatams, kurių nieku gyvu negalima nei mesti į šiukšlių konteinerius, nei nuleidinėti į unitazą, kad nebūtų pakenkta nei žmonių sveikatai, nei aplinkai. Savo ruožtu maisto papildai ar vitaminai nėra vaistai, todėl, pasibaigus galiojimo terminui, juos galima išmesti su komunalinėmis atliekomis“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Kartu su bendru atliekų srautu turi būti rūšiuojami ir kosmetikos gaminiai, nevaistiniai pleistrai ar tvarsčiai. Tačiau jei tvarsčiai yra permirkę krauju, juos, kaip ir medicinines pirštines, reikėtų sudėti į atskirą plastikinį maišą ir tik po to pastarąjį mesti į bendrą atliekų maišą.

Savo ruožtu adatas ar panaudotus švirkštus patartina kaupti talpyklose – metalinėse dėžutėse su dangčiais nuo kavos, užsukamuose baliklių ar ploviklių buteliuose. Prikaupus tokį indą jis gali būti metamas į bendrų atliekų konteinerį, tačiau ant jo reikėtų užrašyti įspėjimą „Aštru“ ar panašų, kad rūšiavimo centrų darbuotojai iš karto atkreiptų dėmesį.

Švirkštai, adatos ar medicininiai termometrai taip pat priimami didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Tuo tarpu elektroninius termometrus galima išmesti į smulkiai elektronikai skirtus konteinerius.

„Vaistinių tinklai yra svarbi farmacinių atliekų rūšiavimo sistemos dalis, tačiau toli gražu ne vienintelė. Ar jos bus tinkamai sutvarkytos, labiausiai priklauso nuo visuomenės sąmoningumo“, – pabrėžia G. Tautkevičienė.