Asm. nuotr.

Virškinamojo trakto vėžys nebėra itin reta diagnozė jaunam žmogui: kada nereikėtų delsti?

Nors tai sukrečia, bet šiomis dienomis gydytojų jau nebestebina, kai, pavyzdžiui, vos 30-ies sulaukusiam pacientui tenka diagnozuoti virškinamojo trakto vėžinius susirgimus. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojo gastroenterologo Eimanto Mockaus teigimu, šių gyvenimą sudrebinančių ligų būtų galima išvengti, jei pacientai nedelstų, neignoruotų jaučiamų simptomų ir pagaliau atsikratytų baimės tirtis.

Susirgusiųjų amžius jaunėja dėl įvairių priežasčių

Kaip sako gydytojas gastroenterologas E. Mockus, anksčiau buvo stebima, kad virškinamojo trakto ligomis dažniau sirgdavo vyresnio amžiaus pacientai, turintys kitų lėtinių ligų, nuolat vartojantys įvairius vaistus ir susiduriantys su kitais rizikos faktoriais. Visgi per pastaruosius kelerius metus gastroenterologijoje fiksuojamas žymus virškinimo ligomis sergančiųjų pacientų amžiaus jaunėjimas.

„Viena vertus, virškinimo ligos diagnozuojamos vis jaunesniems dėl gerėjančios medicininės diagnostikos, tyrimai tampa vis prieinamesni, apie virškinimo ligas ir apskritai tikrinimąsi nemažai kalbama žiniasklaidoje, patys žmonės šiomis temomis yra atviresni, neatidėlioja net ir profilaktinių vizitų, – pastebėjimais dalijasi gydytojas. – Kita vertus, susirgimų „jaunėjimą“ galima sieti ir su greitu gyvenimo tempu, žalingais įpročiais, perdirbtu maistu, per dideliu kasdieniu stresu.“

Gastroenterologas E. Mockus sako, kad nebėra retas atvejis, kad į jo kabinetą konsultacijai įžengtų 18–25 metų asmenys, besiskundžiančiais įvairiais, su virškinimo sistema susijusias, simptomais, o šio gydytojo specialisto praktikoje taip pat yra pasitaikę atvejų, kai net ir 30–40 metų žmonėms tenka pranešti onkologinės ligos diagnozę.

Kokie simptomai turėtų paskatinti tikrintis?

Gydytojo E. Mockaus teigimu, tiek vyresnių, tiek jaunesnių pacientų išsakomi simptomai yra pakankamai panašūs: „Dažniausiai skundžiamasi tam tikru diskomfortu skrandyje ar pilvo srityje, jaučiami įvairaus pobūdžio skausmai. Dažnai pacientams skauda pilvą viršutinėje dalyje, įvardijamas pykinimas, nevirškinimo jausmas pavalgius. Nemaža dalis pacientų įvardija rėmens simptomus dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo – retesni, bet su virškinimu taip pat galimai susiję simptomai gali būti sąnarių, galvos skausmai, kosulys, užkimimas, „kąsnio“ pojūtis gerklėje.“

Deja, bet gastroenterologui iš pacientų tenka išgirsti ir itin grėsmingus simptomus kaip be konkrečios priežasties atsiradęs vėmimas maistu ar net krauju.

„Visi šie simptomai susiję su viršutinės virškinamojo trakto dalies – skrandžio, stemplės, dvylikapirštės žarnos – patologijomis“, – apibendrina gydytojas gastroenterologas ir ragina jų neignoruoti.

Kas lemia onkologines ligas?

Nėra vienos priežasties, kodėl vėžys susiformuoja virškinimo sistemos organuose, onkogenezė vis dar nėra iki galo ištyrinėta. Pavyzdžiui, net ir vaikams diagnozuojami vėžiniai susirgimai ir, dažnu atveju, yra pakankamai sunku atsakyti, kodėl taip atsitinka.

Gydytojas gastroenterologas E. Mockus sako, vienas iš rizikos veiksnių tiek jauname, tiek vyresniame amžiuje gali būti genetinis paveldėjimas. „Jei pirmos eilės giminė – mama ar tėtis – sirgo skrandžio, stemplės ar dvylikapirštės žarnos vėžiu, tai ir jų vaikams išlieka padidėjusi rizika susirgti tokia pat liga, – įspėja gydytojas. – Be to, visi puikiai žinome, kad rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, skrandyje esanti Helicobacter pylori infekcija, perdirbto, nevisaverčio maisto vartojimas virškinimo sistemai, kaip ir kitoms, kelia rimtą grėsmę ir gali būti vienas iš veiksnių onkologinei ligai atsirasti.“

Visgi dažniausiai su virškinimo sistema susiję onkologiniai susirgimai nekyla staiga, neretai pacientas jaučia įvairius simptomus, kurie informuoja, kad vyksta kažkas negero. Tačiau gydytojams tenka nustatyti ir pažengusias vėžio stadijas, kai gydymas – labai komplikuotas ar teikiantis mažai vilčių.

„Pastebiu, kad dažnai pacientai, o ypač jaunesnio amžiaus, yra linkę ignoruoti jaučiamus simptomus. Nebūtinai jie praneša apie prasidedančią onkologinę ligą, bet tai gali būti ir, pavyzdžiui, beprasidedantis skrandžio uždegimas. Dažnai pacientai jaučiamus negalavimus teisina tuo, kad galbūt kažką netinkamo suvalgė, gal apsinuodijo, gal užteks išgerti tabletę ir praeis. Jei trumpalaikis gydymas nėra efektyvus, simptomai nepraeina, reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistus, kurie nuodugniai ištirtų ir patikslintų galimą diagnozę, – tvirtina gydytojas E. Mockus.

– Ganėtinai neretai diagnozuojant ligas koją pakiša pacientų baimės, klaidingi įsitikinimai apie gastroskopiją, kitus instrumentinius tyrimus. Vis dar galvojama, kad tai itin nemalonūs, skausmingi tyrimai, tačiau šiais laikais virškinimo sistemos tyrimas gali būti atliekamas taikant nejautrą, kai pacientas patikros metu nieko nejaučia, tyrimo metu miega. Tokia praktika šiuo metu kone visuomet taikoma vakarų šalyse, JAV, pas mus vis dar yra šioks toks pasirinkimas. Žmonėms, kuriems prieš tyrimą pavyksta nurimti, šis tyrimas praeina be nemalonumų, tačiau kitu atveju, neverta savęs psichologiškai traumuoti, to ypač bijoti, o, blogiausiu atveju – dėl baimės šio tyrimo apskritai atsisakyti.“

Jau ne vienus metus endoskopiniai tyrimai „Hila“ centre atliekami taikant nejautrą. Jų metu žmogus miega ir nejaučia jokio diskomforto.

Gydytojas gastroenterologas sako, kad virškinamojo trakto ligos prasideda nuo nedidelių uždegimų, žaizdelių (erozijų), kurios progresuoja, o per ilgai delsus ir neužkirtus ligai kelio, gali būti ir per vėlu.

Tyrimo atsisakymas vos nekainavo gyvybės

Gydytojas E. Mockus pasakoja, kad yra tekę susidurti su atveju, kai baimė atlikti gastroskopiją jaunai moteriai vos nekainavo gyvybės. Pacientė skundėsi tokiais simptomais kaip rėmens atsiradimas pavalgius, kartais pasireiškiantys pilvo skausmai, pykinimai. Jai buvo siūlomas gastroskopijos tyrimas, tačiau ji atsisakė, nerimavo, kad bus per daug nemalonu. Tokiu atveju pacientei buvo paskirtas medikamentinis tyrimas, tačiau per kelias savaites būklei nepagerėjus, moteris grįžo pakartotinei konsultacijai ir šįkart jau buvo pasiryžusi virškinamojo trakto nuodugniam ištyrimui.

„Net ir gydytojų nuostabai, nes išsakomi simptomai nebuvo itin specifiniai, gastroskopijos metu mes nustatėme skrandinio tipo limfomą. Ši kraujo vėžio forma gali pasireikšti tam tikruose organuose, o šiuo atveju pakitimus aptikome skrandyje. Laimei, per tą laiką, kai moteris bandė medikamentinį gydymą, liga neprogresavo, o pacientei grįžus ir atlikus visus tyrimus, diagnozė buvo patikslinta, paskirtas specifinis tyrimas vėliau gydymas ir moteris pasveiko“, – patirtimi dalijasi gastroenterologas E. Mockus.

Tiriant skrandį galima daug sužinoti apie kitus organus

E. Mockus sako, kad tiriant skrandį, t. y. atliekant gastroskopiją, gydytojas apžiūri ne tik stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną, bet tuo pat metu taip pat galima susirinkti nemažai informacijos apie kitų vidaus organų būklę.

„Žmogaus organizmas yra vientisas, visi organai yra vieni su kitais susiję. Gastroskopijos metu apžiūrint skrandį taip pat galime nustatyti tam tikras kepenų būkles, galime pastebėti tam tikras įgimtas kraujagyslių ligas, tam tikrais atvejais – pastebėti kai kurias įgimtas ligas. Apžiūrint dvylikapirštę žarną, taip pat galime susirinkti informacijos apie galimas tulžies-kasos latakų problemas jei jos yra. Taip mes pasidarome išvadas dalinai ir apie visą virškinimo sistemą“, – aiškina gydytojas gastrologas E. Mockus.

Gydytojas pastebi, kad ne visada atliekant gastroskopijas taip pat yra tiriama, ar skrandyje nėra išplitusi helicobacter pylori infekcija„Ši bakterija siejama su vėžio, opų, erozijų, uždegimų atsiradimu skrandyje, todėl tiriant virškinimo sistemos organus, labai svarbu siekti užfiksuoti ir šią informaciją, jei bakterija yra aptinkama, skiriamas specifinis gydymas antibiotikais. Tiriant pacientą vietos neatsakytiems klausimams nereikėtų palikti“, – yra įsitikinęs gastroenterologas E. Mockus.

Būtinas pacientų švietimas

Turintys automobilį tikriausiai sutiks – atlikus apžiūrą servise dėl gedimo, vėliau norisi žinoti, kokia problema rasta, kas buvo atlikta ir, galbūt, kokių priemonių reikėtų imtis vėliau. O automobilį nuvežus į kitą servisą dėl kitos problemos, turėdami anksčiau mums suteiktą informaciją, jau galėsime atpasakoti, kokie gedimai buvo anksčiau ir kaip jie buvo išspręsti. Deja, dažnai žmonės savo automobiliais rūpinasi atidžiau nei savo sveikata.

„Būna, kad gydytojas pacientui pasako: yra žaizdelių, reikia vartoti vaistus ir tiek. Manau, kad pacientui reikėtų detaliai žinoti, kokia jo sveikatos problema, kurioje kūno vietoje ji yra, kaip pakitimai atrodo, kokių priemonių, be medikamentinio gydymo, reikėtų imtis ir nekartoti klaidų, dėl kurių galbūt atsirado negalavimas, – sako gydytojas gastroenterologas E. Mockus.

– Pacientų edukavimas yra būtinas. Pavyzdžiui, daugelis nustemba, kad sergant skrandžio ligomis negalima valgyti pomidorų, reikia lupti agurko, obuolio žievę ir kt. Apskritai, pacientų gydymas turėtų būti kompleksinis dalykas. Kartais virškinimo sutrikimai atsiranda ir dėl pernelyg didelio streso, tad gastroenterologams tenka įsijausti ir į psichologo darbą. Visa tai ir lemia, kad sveikti gali būti lengviau.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: