115-osios Lietuvos kariuomenės savanorio, lietuviško cirko pradininko Petro Taručio gimimo metinės

Būsimasis savanoris ir talentingas cirko artistas Petras Tarutis gimė 1902 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Kieliugalos kaime, mažažemių ūkininkų šeimoje. Joje augo keturi vaikai. 1909-1913 m. lankė Šilų miestelio pradžios mokyklą. Ją baigęs išvyko į Klaipėdos kraštą tarnauti pas ūkininkus. 1914 m. į Klaipėdą atvykęs cirkas iš Latvijos nulėmė P. Taručio likimą. Sužavėtas cirko artistų pasirodymo, jis pasiprašė priimamas į šį cirką. Iš pradžių cirke jam pasiūlyta prižiūrėti cirko gyvūnus. Petras sutiko, ir dirbdamas smalsiai stebėjo cirko artistų treniruotes, pats mėgino kurti savo numerius. Po metų kitų cirko komisija įvertino Petro gabumus, pripažino jį tikru cirko artistu. P.Tarutis išmoko žongliravimo ir oro akrobatikos meno, peilių svaidymo, kardo rijimo. Du pastarieji numeriai laikomi įspūdingiausiais iš visų jo atliktų numerių. Su latvių cirku Petras Tarutis gastroliavo kelerius metus.

Tuo metu nelengvai stojosi ant kojų Lietuvos valstybė. Jos Nepriklausomybę reikėjo ginti ginklu. Petras 1919 m. gegužės 15 d. stojo į kuriamą Lietuvos kariuomenę savanoriu, paskirtas į Panevėžio batalioną. Jame tarnavo iki 1920 m. gegužės 20 d. Už dalyvavimą Nepriklausomybės kovose savanoris Petras Tarutis 1938 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu. 1920-1922 m. Petras Tarutis tęsė cirko artisto karjerą, vėl gastroliavo su latvių cirku.1923 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo tame 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulke iki 1924 metų kovo 11 d.

Atlikęs karo tarnybą, išvyko į Vokietiją mokytis cirko meno ir kartu dalyvauti cirko vaidinimuose. 1928 m. Vokietijos publiką Petras Tarutis nustebino unikaliu numeriu. Jis išbuvo užkastas karste 2 metrų gylyje 4 valandas. Už tai buvo apdovanotas sidabro medaliu. Dirbdamas cirko artistu Petras Tarutis buvo žinomas kaip Šilų Petras.

1929 m. lankydamasis Klaipėdoje Petras Tarutis susipažino su cirko artistu Pranu Gudausku. Jiems kilo idėja įkurti pirmąjį profesionalų cirką Lietuvoje. Taip 1929 m. gimė cirko trupė ,,Aušra“. Viena iš trupės imtynininkių, Agota Čereškevičiūtė, 1934 m. tapo P. Taručio žmona. Tuo metu ji savo vardą pakeitė į Aldonos.

1935 m. P. Tarutis su žmona dėl finansinių nesutarimų paliko ,,Aušros“ cirką ir įkūrė nuosavą cirką ,,Kongas“. Petras Tarutis su žmona Aldona paruošė kvapą gniaužiantį peilių mėtymo numerį ,,Peilių kaubojai“. Šiame cirke buvo išugdyta daug talentingų mokinių. 1936 m. cirkas pakeitė pavadinimą, pasivadindamas ,,Tarzano“ vardu. Po kiek laiko vėl buvo grįžta prie senojo pavadinimo. 1937 m. P. Tarutis Panevėžyje buvo įkūręs cirko studiją. Joje cirko meno mokėsi keletas panevėžiečių, tapusių artistais „Kongo“ cirke. P. Taručio mokiniais buvo K. Stuknys, P. Domaševičius, L. Juchnevičius ir kiti artistai, vėliau gastroliavę su „Kongo“, „Aušros“ cirkais. Taručiams įsigijus naujų „artistų“ – kupranugarį, zebrą, asilą, dvi beždžiones ir kitų žvėrelių, atėjo metas vėl keisti pavadinimą. 1939 m. pasirodymus pradėjo “Kongo cirkas – žvėrynas“. P.Tarutis dresuodavo gyvulius ir žvėris, pats cirko programoje atlikdavo daug įvairių numerių. 1937 m. Taručių šeima susilaukė dukters Palmiros, o 1938 m. – sūnaus Algio. 1940 m. prasidėjusi sovietų okupacija sujaukė cirko artistų šeimos planus. Petro Taručio cirkas buvo nacionalizuotas, daugelis gyvūnų perduoti Kauno zoologijos sodui. Susitarus su Kauno zoologijos sodo direktoriumi, pas Petrą Tarutį ir jo žmoną liko arklys Šarūnas, šimpanzė Valteris ir dar viena beždžionėlė Būbė. Pokario metais kartu su šeima (žmona ir dukra), dviem beždžionėlėmis ir smulkiu cirko rekvizitu Petras Tarutis tęsė gastroles po Lietuvą, rengdamas cirko spektaklius. Čionai cirko artistės karjerą pradėjo ir Taručių dukra Palmira. Jai labai patiko dalyvauti cirko vaidinimuose. Pirmąkart cirko spektakliuose Palmira pasirodė 1939 metais – dvejų metukų mergaitė „Kongo cirko – žvėryno“ arenoje kartu su tėvu atlikdavo oro akrobatikos numerius. Pokario metais Taručių šeimos cirko pasirodymuose ji atlikdavo akrobatinius numerius.

Už ryšius su partizanais P. Tarutis 1945 m. gegužę buvo suimtas. Tardytas, kalintas Panevėžyje, rugpjūtį išvežtas į Vorkutlago lagerį (KomijosASSR). 1946 m. liepą SSRS saugumo darbuotojai bylą nutraukė. Nutarta P.Tarutį ištremti į Sibirą. Dar vienerius metus jam teko praleisti prie Baikalo ežero (Irkutsko srityje). 1947 m. Šilų Petras grįžo į tėviškę, Panevėžio rajono Kieliugalos kaimą. Čia 1973 m. rugsėjo d. jis ir mirė. Jo žmona Agota(Aldona) mirė 1987 m. liepos 24 d.