90 metų, kai įkurtas (1925) Panevėžio apygardos teismas

1919 metais sausio 16 dieną priimtas laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Lietuvoje kuriama teisinė valdžia. Įsteigiamas Vyriausiasis Tribunolas, apygardų teismai ir paskiriami taikos teisėjai. Apygardos teismai steigiami buvusiuose gubernijos centruose. Kiekviename mieste ir apskrityje, kur gyvena virš 20 tūkst. gyventojų, skiriamas taikos teisėjas. Panevėžio miestui taip pat paskiriamas taikos teisėjas. Juo tapo Pranas Dauguvietis. 1921 metais birželio 15 dieną priimtas laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo, civilinio ir baudžiamojo proceso įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymas. Pagal jį apygardos teismai steigiami kelioms apskritims.

Kauno apygardos teismas apėmė plačią teritoriją. Panevėžio miesto taryba ėmė rodyti iniciatyvą, kad Panevėžio mieste būtų įkurtas apygardos teismas. 1924 metų sausio 9 dieną Panevėžio miesto tarybos posėdyje buvo pritarta apygardos teismo steigimui Panevėžio mieste.1924 metais vasario 11 dieną Panevėžio miesto savivaldybė kreipėsi į teisingumo ministeriją, kad Panevėžyje būtų įkurtas apygardos teismas. Tų pačių metų gegužės 9 dienos tarybos posėdyje buvo nutarta skirti 6000 litų apygardos teismo patalpų įrengimui. 1924 metais rugsėjo 3 dieną Kauno apygardos teismas Panevėžyje įkūrė savo skyrių.1924 metais Spalio 1 dieną į Panevėžį atvyko 6 Kauno apygardos teismo teisėjai, o spalio 21 prasidėjo teismo posėdžiai.

1925 metais balandžio 3 dieną Seimas priėmė Panevėžio apygardos teismo įstatymą. Apygardos teismas įkuriamas Respublikos gatvėje Nr. 3. Respublikos prezidento Aleksandro Stulginskio dekretais teisėjų korpusas Panevėžyje formuojamas iš Kauno apygardos teismo teisėjų. Teisėjais į Panevėžio apygardos teismą skiriami: Bernardas Fridmanas, Edvardas Juozapavičius, Zigmas Rusteika, Romanas Cerpinskas, Stasys Valentinavičius. Jie skiriami į Panevėžio apygardos teismą nuo gegužės 5 dienos. Ši data ir laikoma Panevėžio apygardos teismo įkūrimo data.

Prezidento A. Stulginskio dekretu Panevėžio apygardos teismo pirmininku skiriamas Vyriausiojo Tribunolo narys Augustinas Janulaitis, tačiau jis pareigų nepradėjo eiti. Panevėžio apygardos teimo pirmininku 1925 metais spalio 1 dieną paskirtas Napoleonas Morkvėnas. Anksčiau apygardos teismo pirmininko padėjėju paskirtas Jonas Danauskas, buvęs Kauno apygardos teismo valstybės gynėjo padėjėju. Jonas Danauskas laikinai ėjo ir apygardos teismo pirmininko pareigas.

Panevėžio apygardos teismo veikimo ribos buvo Panevėžio miestas ir apskritis, Rokiškio, Ežerėnų (Zarasų) apskritys, Biržų apskrities Pasvalio, Joniškėlio, Pušaloto,Vaškų Linkuvos, Saločių, Vabalninko, Daujėnų, Krinčino ir Pumpėnų valsčiai bei Ukmergės apskrities Traupių ir Kurklių valsčiai. Vėliau ribos keitėsi.

Kaip pirmoji institucija Apygardos teismas nagrinėjo baudžiamąsias bylas, už kurias numatoma bausmė – sunkiųjų darbų kalėjimas, bylas, kuriose civilinis ieškinys didesnis nei 5000 litų, bylas, kuriose už muitų akcizus ir kitus nusižengimus grėsė bauda didesnė nei 5000 litų, tarnybinius nusižengimus, nepaisant bausmės dydžio. Kaip antroji (apeliacinė institucija ) Apygardos teismas nagrinėjo bylas, išspręstas taikos teisėjo, kai šalys nesutikdavo su sprendimu, konkurso bylas, tam tikrais atvejais administracinių įstaigų nutarimus dėl draugijų uždarymo ir panašias. Teisminei valdžiai vykdyti prie apygardos teismo skiriami pagalbiniai darbuotojai: teismo tardytojai, teismo antstoliai, notariatas ir ipoteka. Apygardos teismas kas ketvirtį savo darbo ataskaitą siųsdavo Vyriausiajam Tribunolui.1928 metais Panevėžio apygardos teismo pirmininku paskirtas Jonas Danauskas.

Laikinąjį Lietuvos teismų sutvarkymo įstatymą 1933 metais liepos 11 dieną pakeitė teismų santvarkos įstatymas. Jis įsigaliojo rugsėjo mėnesį. Remiantis šiuo įstatymu, apygardos teisme buvo 2 skyriai: civilinis ir baudžiamasis. Kiekvienam jų vadovavo atskiras skyriaus pirmininkas. Teismo posėdžiai buvo teisiamieji, tvarkomieji ir visuotinio susirinkimo. Teisiamuose ir tvarkomuose posėdžiuose dalyvaudavo po tris teisėjus, o visuotinio susirinkimo posėdžiuose dalyvaudavo visi teisėjai. Teisėjams buvo draudžiama dirbti kitą darbą, išskyrus dėstytojo ir teisėjo. Apygardos teismo pirmininkas prižiūrėjo apylinkių teismus ir lankė juos bent kartą per metus.

1933 metais rugsėjo 15 dieną Panevėžio apygardos teismo pirmininku paskirtas Romanas Cerpinskas. 1934 metais Panevėžio apygardos veikimo plotas buvo: Panevėžio miestas ir apskritis, Rokiškio apskritis, Zarasų apskritis, Biržų apskritis, Ukmergės apskrities Kurklių valsčius. Nuo 1938 metų sausio 14 dienos Panevėžio apygardos teismo veikimo sričiai priklausė Panevėžio, Naujamiesčio, Krekenavos, Ramygalos, Raguvos, Vadoklių, Pušaloto, Pumpėnų, Šeduvos, Rozalimo, Smilgių, Biržų, Pabiržės, Papilio, Radviliškio( Nemunėlio) valsčiai, Panevėžio ir Rokiškio miestas. 1939 metais sausio 10 dieną Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Romanas Čerpinskas išleistas į pensiją. Į jo vietą paskirtas Klemensas Arminas. Nedaug Panevėžio apygardos teismas pasikeitė ir 1940 metais. Dabar teismo pirmininku dirbo Klemensas Arminas. Jis buvo ir civilinio skyriaus pirmininku. Baudžiamojo skyriaus pirmininku dirbo Jonas Zdanavičius. Teisėjais baudžiamajame skyriuje dirbo: Juozas Čelkus, Antanas Naujokaitis, Kazys Šlėnys, Leonas Vabalas, Juozas Vasiliauskas. Baudžiamojo skyriaus sekretoriumi dirbo Adolfas Klevinskas. Civilinio skyriaus teisėjais dirbo Motiejus Jokubauskas, Zigmas Rusteika ir Stasys Valentinavičius. Civilinio skyriaus pirmininku dirbo Klemensas Arminas, o sekretoriumi Juozas Kučneris. Panevėžio apygardos prokuroru dirbo Motiejus Piliponis.

Apygardos teismas nagrinėjo baudžiamasias bylas, kurių nuosprendžiuose grėsė sunkiųjų darbų kalėjimas, išskyrus bylas dėl nusikaltimų prieš valstybės saugumą, bylas dėl valstybės tarnautojų ir savivaldybių tarnautojų, išskyrus bylas, kurios priklausė Vyriausiam Tribunolui. Kaip apeliacinė institucija, Apygardos teismas nagrinėjo civilines bylas, kuriose teisiamieji nesutikdavo su apylinkės teismo nutarimu, baudžiamasias bylas, kuriose teisiamieji nesutikdavo su apylinkės teismo sprendimu.Kaip administracinis teismas, Apygardos teismas nagrinėjo skundus dėl nutarimo neregistruoti ir uždaryti draugijas, skundus dėl notarų veiksmų, kalinių prašymus dėl bausmės sumažinimo trečdaliu.1940 metais Panevėžio apygardos teisme dirbo 10 teisėjų.