Kardiologai ragina susirūpinti širdies veikla: kraujospūdžio matavimo aparatas turėtų būti kiekvieno namų vaistinėlėje

Kardiologai kasmet skambina pavojaus varpais, ragindami savo pacientus laiku susirūpinti širdies ir kraujagyslių būkle. Būtent šios sistemos ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ryškiais simptomais nepasižyminti arterinė hipertenzija gali sąlygoti liūdnas baigtis, nors joms užkirsti kelia pakanka paprasčiausio dalyko – žinoti ir sekti savo kraujo spaudimą.

Šį sekmadienį TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“ didelis dėmesys bus skiriamas klastingai ir tyliai ligai – arterinei hipertenzijai. Dažnai šia liga sergantys pacientai nejaučia jokių simptomų, todėl specialus gydymas yra skiriamas tik gerokai ligai įsisenėjus. Arterinė hipertenzija nustatoma esant ilgalaikiam arterinio kraujo spaudimo padidėjimui. Negydant šios ligos su laiku gali atsirasti širdies, smegenų, inkstų, tinklainės, kraujagyslių pažeidimų, galimas miokardo infarktas, insultas ar net apakimas.

„Arterinė hipertenzija yra viena iš dažniausių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pagal statistiką net yra teigiama, kad vienas iš keturių suaugusiųjų serga arterine hipertenzija. Ši liga ne veltui yra vadinama tyliuoju žudiku. Jei spaudimas kyla kelis metus po truputi, žmogus nieko nejaučia, mat kraujagyslės su laiku prisitaiko. Žmogus gali jaustis gerai ir teigti, kad tas aukštas kraujo spaudimas jam visai netrukdo, tačiau tai didelė neteisybė, nes ilgainiui būtent dėl to gali išsivystyti rimtos komplikacijos“, – laidoje pasakos šeimos gydytoja Deimantė Rožėnaitė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, jog dažniausia mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos, kurias labai dažnai sukelia padidėjęs kraujo spaudimas. Tačiau nors hipertenzija – pavojinga liga, ją vis tik galima kontroliuoti.

„Kai spaudimas pakyla staiga, pacientai tą pajaučia. Jie ima skųstis galvos skausmu, svaigimu, kartais net pykinimu. Aukštas kraujo spaudimas yra jau laikomas virš 140/90, tačiau žmonėms virš 85 metų gydymas yra skiriamas tik kai kraujo spaudimas pasiekia 150/100. Vis tik, matuoti kraujo spaudimą tik gydytojo kabinete nebeužtenka. Jį reikia stebėti ir sekti namuose, mat vizito pas gydytoją metu matuojamas kraujo spaudimas gali būti su paklaida: pacientai pergyvena dėl savo sveikatos, būdami gydymo įstaigoje jaučia nerimą arba kitaip vadinamą baltojo chalato sindromą,“, – pasakos gyd. D. Rožėnaitė.

Pasak gydytojų, Lietuvoje padidėjęs kraujo spaudimas nustatomas net apie 60 proc. šalies gyventojų, todėl reguliarus kraujospūdžio matavimas ir stebėjimas gali padėti anksčiau pastebėti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei užkirsti joms kelią.

Šiai dienai kiekvienoje vaistinėje galima įsigyti modernius kraujospūdžio matavimo aparatus, kurie yra patogūs ir lengvai naudojami. Dauguma kraujo spaudimo aparatų turi tris pagrindinius rodmenis: viršuje rodo sistolinį kraujo spaudimą, po juo – diastolinį, o mažesnis rodmuo parodo pulsą. Yra kraujospūdžio matuoklių, kurie turi nereguliaraus širdies ritmo nustatymo galimybę, prieširdžių virpėjimų, ankstyvų širdies permušimų bei aritmijos indikatorių. Šiuolaikiniai aparatai, tokie kaip „Rossmax“, turi dar ir specialiai išmaniesiems telefonams pritaikytą programėlę, kurioje galima patogiai žymėtis ir sekti rodmenis bei realiu laiku perduoti duomenis savo gydytojui.

„Pacientams namuose yra rekomenduojama turėti elektroninį kraujo spaudimo aparatą. Jų paprastas mechanizmas, galima savarankiškai, esant poreikiui, sau pačiam pasimatuoti kraujo spaudimą bet kuriuo paros metu. Namuose geriausia tą daryti ryte ir vakare, bent du kartus per savaitę. Na, o tam tikros telefono programėlės renka visą statistiką, ją apibendrina, pateikia analizes ir tai tampa tikrai naudinga informacija gydytojui“, – laidoje pasakos šeimos gydytoja D. Rožėnaitė.

Vyrai linkę ignoruoti organizmo siunčiamus signalus apie sveikatą

Prostata – tai kaštono dydžio liauka, atsakanti už vyro lytinę potenciją ir vaisingumą. Visgi šio organo ligos gali daryti įtaką ir vyro emocinei bei fizinei savijautai, o negalavimai, pasak gydytojų, užklumpa nepriklausomai nuo vyro amžiaus. Šeimos gydytojas Paulius Jackevičius pastebi, kad vyrai savo sveikata, deja, bet rūpinasi atsainiau nei moterys ir yra linkę nepripažinti organizmo siunčiamų signalų.

„Vienas iš blogesnių vyrų charakterio savybių yra laukti tol, kol nebegali kęsti. Nuo prostatos sveikatos priklauso tiek vyro psichologinė būklė, tiek gyvenimo kokybė. Daugeliui vyrų yra svarbus lytinis gyvenimas, kuriam įtakos taip pat turi prostatos sveikata. Jeigu pacientas ima skųstis šlapinimosi sutrikimais, dažnesniu kėlimusi į tualetą naktį ar susilpnėjusia šlapimo srove, tuomet jau mąstome apie tolimesnius tyrimus. Na, o siekiant palaikyti bendrą vyrišką sveikatą, svarbiausia yra nebijoti gydytojų, dalyvauti profilaktinėse programose, stiprinti imunitetą bei palaikyti psichinę sveikatą“, – laidoje pasakos gyd. P. Jackevičius.

Dėl įtempto ir greito gyvenimo ritmo, vyrams tampa vis sunkiau rasti laiko tinkamai rūpintis savo sveikata, tad mokslininkai tiesia pagalbos ranką, kurdami natūralius, iš gamtoje randamų augalų, maisto papildus. Juodasis eleuterokokas padeda palaikyti adaptogeninį aktyvumą, peru pipirinė palaiko normalią fizinę, psichinę ir seksualinę būklę, o afrikinė slyva naudinga normaliai prostatos būklei. Naudingos vyro sveikatai ir goji uogos bei sėjamojo lino sėklos, o visi šie elementai sudėti į vieną preparato, tokio kaip „RED3“ kapsulę, veikia drauge vienas kitą tik papildydami.

Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – jautri padėka, menanti Sausio 13-osios įvykius

Šį sekmadienį jautriausioje laidos rubrikoje padėkos bus skirtos ne tik medikams, bet ir tiems, kurie prieš trisdešimt metų, rizikuodami savo gyvybe, iškovojo Lietuvai laisvę. Sausio 13-osios naktį žuvo 14-olika Lietuvos laisvės ginėjų, o daugiau nei 700 žmonių buvo sužeisti.

„Man tuo metu buvo aštuoneri metai, augome didelėje penkių vaikų šeimoje ir būtent ta naktis mūsų šeimai paliko didelį pėdsaką. Ryte, po visų naktinių įvykių, mes sužinojome, kad sužeistas tėtis guli ligoninėje. Jį pervažiavo tankas, patyrė daugybinius sužalojimus ir kojos kaulų lūžius“, – pasakos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas.

Laidoje skaudžiais prisiminimais dalinsis ir Loreta Tručiliauskaitė-Šlekienė. Ji – viena iš labiausiai sužalotų per Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto. Lemtingomis akimirkomis ji ir jos draugė, bendravardė Loreta Asanavičiūtė laikėsi už rankų, kuomet tanko vikšrai traumavo jų kojas.

„Karo vaizdus, rodos, iki tol matei tik per televizorių, o čia viskas vyko gyvai. Tačiau kiek dabar prisimenu, baimės nejaučiau, viduje virė didelis pasipriešinimo jausmas. Tą naktį didelis iššūkis buvo ir medikams, trūko tvarsčių, įrangos. Aš dėkinga mane gydžiusiems gydytojams, nors jie tvirtino, kad didžiausios sveikatos bėdos atsivers po 20 metų. O tada gelbėjo jaunystė ir noras nepasiduoti, nors buvo beprotiškai sunku“, – atviraus L. Tručiliauskaitė-Šlekienė

Devintąjį sezoną medicinos laida „Sveikatos medis“ pradeda atsinaujinusi – prie ilgametės laidos vedėjos, gydytojos Irenos Pivoriūnienės prisijungia veikli ir aktyvi mama, žurnalo senjorams „60+“ įkūrėja Laura Balčiūtė. Abi damos ir toliau džiugins žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalins patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindins su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsakys į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą.

„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – sekmadieniais, 15 val. per TV8!