Apklausa: prieššventiniams rūpesčiams įsisiūbuojant, kas antras pastebi suaktyvėjusius finansinius sukčius

Pasiruošimo Kalėdoms ir Naujųjų metų sutiktuvėms maratonui įsibėgėjant, aukštesnę pavarą jungia ir finansiniai sukčiai. Tarp šventinių rūpesčių pusė šalies gyventojų pastebi ir aktyviau besireiškiančius sukčius, atskleidžia naujausios Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atliktos apklausos rezultatai. 

„Prieššventinis laikotarpis yra įtemptas ne tik dėl pasiruošimo rūpesčių, bet ir didesnio dėmesio iš finansinių sukčių, kuriems tai – pats darbymetis. Kasmet mūsų užsakymu atliekama apklausa atskleidžia, jog šalies gyventojai suvokia kylančias grėsmes ir supranta, kaip svarbu patiems apsisaugoti nuo jų. Tačiau sukčiai nesnaudžia: kol jūs rūpinatės šventiška nuotaika, jie rūpinasi kuo daugiau pinigų išvilioti iš išsiblaškiusių žmonių“, – teigia Centro direktorė Eglė Lukošienė.

Gyventojai dažniau susiduria su sukčiais 

Lygiai pusė šalies gyventojų – tiek žmonių, šių metų apklausos duomenimis, pastebi prieš šventes išaugusį finansinių sukčių aktyvumą. Šis rodiklis – panašus į pernykštį, tačiau šiemet pastebimai padaugėjo apskritai atkreipiančių dėmesį į sukčių apraiškas. Palyginti su praėjusiais metais, tik kas septintas (14 proc.) apklaustasis neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

„Matome tendenciją, kad žmonės ne tik dažniau susiduria su finansiniais sukčiais, bet ir pastebi bei suvokia jų apraiškas. Ne vienerius metus nuolat viešojoje erdvėje pristatomos sukčiavimo tipologijos, asmeninės žmonių, nukentėjusių nuo sukčių, istorijos, verslo organizacijų, valstybės institucijų pastangos informuojant ir kitos priemonės, tikime, padeda auginti sąmoningumą. Vis dėlto, sukčiai taip pat nesnaudžia: jie tobulina savo taktikas, didina jų efektyvumą, ir taip bando paveikti patiklius gyventojus“, – teigia E. Lukošienė.

Labiau pastebi sukčiavimo apraiškas 

Remiantis apklausos duomenimis, tiek pernai, tiek ir šiemet gyventojai dažniausiai susidūrė su apgaulingais pranešimais apie laimėjimus loterijoje arba ypatingus pasiūlymus: tokiose sukčių žabangose atsidūrė 35 proc. apklaustųjų. Kiek mažiau – 30 proc. – žmonių sulaukė kvietimo reaguoti į problemas su jų asmeninėmis paskyromis. Tačiau pernai tokių buvo tik 25 proc., arba 5 proc. punktais mažiau. Tiek šiemet, tiek ir 2023-iaisiais maždaug iš kas ketvirto apklausoje dalyvavusio gyventojo (atitinkamai 27 proc. ir 25 proc.) buvo bandoma išvilioti asmens duomenis.

Tuo metu kiek daugiau nei kas ketvirtas (27 proc. apklaustųjų) šiemet su jokiais sukčiavimo atvejais nesusidūrė, kai pernai tokių buvo 7 proc. punktais daugiau – 34 proc.

Linkę mažiau pasitikėti savo budrumu 

Centro ekspertai aiškinosi ir tai, dėl kokių priežasčių prieššventiniu laikotarpiu gali sumažėti gyventojų budrumas susidūrus su finansiniais sukčiais. Apklausos duomenys rodo, kad, palyginti su praėjusiais metais, šiemet gyventojus dažniau išblaško dideliame įvairių reklamų sraute įtaigiai ir realistiškai pateikti pasiūlymai (7 proc. punktais – iki 38 proc.), taip pat prieššventinio pasiruošimo rūpesčiai (10 proc. punktų – iki 33 proc.). 4 proc. punktais – iki 27 proc. – padažnėjo ir įpročio automatiškai reaguoti į gaunamus el. laiškus bei SMS žinutes apraiškų.

Lyginant dviejų pastarųjų metų apklausų rezultatus pastebima ir tendencija, kad mažėja manančių, jog jų budrumo susidūrus su sukčiais niekas nesumažintų. Jei 2023-iaisiais tokių buvo 37 proc., šiemet – tik 27 proc. Budresniais save labiau laiko vyrai (30 proc.), vyresni nei 50 metų amžiaus apklaustieji (32 proc.), taip pat gyvenantys miesteliuose ir mažesniuose šalies vietovėse (33 proc.)

„Matome ir tai, jog žmonių pasitikėjimas savo žiniomis bei patirtimi menksta, ir tai gali kelti tam tikrą riziką. Tačiau tai rodo ir tam tikrą sąmoningumą, suvokimą, kokios realios priežastys gali paveikti asmeninius sprendimus ir kokie veiksniai gali skatinti paspausti tą klaidinančią sukčių atsiųstą nuorodą. Todėl vertėtų visada kritiškai įvertinti mus pasiekiančią informaciją, nes tik taip sumažinsime tikimybę papulti į sukčių pinkles“, – sako Centro direktorė E. Lukošienė.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras įspėja, kad el. laiškuose ar trumposiose SMS žinutėse pastebėjus įtarimą keliančias nuorodas, jokiu būdu jų nespausti. Apie gautas žinutes, kitas elektroninio sukčiavimo apraiškas galima pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui užpildant specialią formą centro interneto svetainėje https://www.nksc.lt/pranesti.html arba el. paštu cert@nksc.lt, taip pat kreiptis į policiją trumpuoju telefonu 112 arba perduoti informaciją „Virtualiam patruliui“ socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat el. paštu virtualus.patrulis@policija.lt. 

Jeigu vis dėlto nukentėta nuo elektroninių ar finansinių sukčių, būtina kuo skubiau susisiekti su savo banku ar kredito įstaiga, apie incidentą pranešti policijai.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą finansinio sukčiavimo prieššventiniu laikotarpiu tema Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atliko bendrovė „Norstat“. 2024 m. lapkritį vykusioje apklausoje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų.

Apie Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą:

2021 m. gegužės 17 d. veiklą pradėjęs VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras veikia viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu, jo tikslas – stiprinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, formuojant gerąją praktiką, ugdyti esamus ir naujus pinigų plovimo prevencijos specialistus.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro steigėjai yra Lietuvos bankas, Finansų ministerija, komerciniai bankai („Swedbank“, AB, AB SEB bankas, Revolut Bank, UAB, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, OP Corporate Bank plc. Lietuvos filialas, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas ir uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas).