Aušrininkai Panevėžyje 1918-1940 metais

Aušrininkų- socialdemokratinės pakraipos organizacijos užuomazgos siekė dar carinius laikus. Tada jie veikė kartu su ateitininkais. Vėliau jų keliai išsiskyrė. Aušrininkai savo istorijos ištakomis laikė ,,Aušrinės“ laikraščio išleidimą. Šis leidinys pradėjo eiti 1910 metais. Panevėžyje aušrininkai minimi jau realinėje mokykloje.

Pagal kai kuriuos atsiminimus jiems priklausė vėliau žinomas karininkas Vincas Jonuška. Aušrininkai Panevėžyje atsirado kaip savarankiški 1918 metais. Jiems vadovavo kairiųjų pažiūrų gimnazistas K. Sitavičius. Iš pradžių jų skaičius buvo nedidelis, bet po truputį augo. Kaizerinės okupacijos metais jų veikla buvo slapta.

Aušrininkų tikslas buvo auklėti jaunimą „socialistinėje“ dvasioje ir skatinti „socializmo“ įdėjas. Panevėžio aušrininkai veikė Panevėžio gimnazijoje. Į aušrininkus buvo priimama nuo 15 metų. 1919 metais sausį vokiečiai paliko Panevėžio miestą. Kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė. Karininkas Jonas Variakojis būrė Lietuvos savanorius. Į Panevėžio miestą įsiveržė raudonoji armija. Tuo metu aušrininkų veikla buvo legali. Dalis aušrininkų bendradarbiavo su raudonąja armija ir tapo komisarais. Jais tapo K. Sitavičius, Bistrickas, Petraitis. K. Sitavičius tapo švietimo komisaru.

Daliai aušrininkų, įtvirtinus lietuvišką valdžią Panevėžio mieste, teko nukentėti. Kai kurie iš jų buvo suimti. Dalis kairesnės inteligentijos rėmė aušrininkus. 1920 metais jiems aukojo: daktaras Pr. Mažylis – 60 auksinų, skyrininkas Vladas Karvelis ir Pranas Žitkus po 20 auksinų, A. Baniulis -12 auksinų, A. Tamošaitis – 12 auksinų, A. Petroliūnas, J. Elisonas ir V. Laučkienė po 10 auksinų, Vytautas Didžiulis – 5 auksinus. Kiti paaukojo mažesnes sumas.

1920 metais išrinktam aušrininkų Centro komitetui priklausė Panevėžio berniukų gimnazijos moksleivis P. Paliukas. Jis išrinktas sekretoriaus pareigoms. Pirmininku buvo Liudas Serbenta. 1921 metais gruodžio 28-29 dienomis aušrininkų konferencijoje priimti šios organizacijos įstatai. Panevėžio aušrininkai leido laikraštėlį ,, Laisvės takais“. Veikė aušrininkai ir Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1922 metais Panevėžio gimnazijoje aušrininkų organizacija iširo. Jie nesutarė su aukščiausiąja aušrininkų vadovybe. 1925 metais organizacija buvo atkurta. Iš pradžių įstojo 26 asmenys. Ji įregistruota 1926 metų vasarį. 1926 metais buvo iškilmingai paminėta gegužės pirmoji. Veikė ir dramos mylėtojai. Jie vaidindavo Konstantino Jasiukaičio kūrinį ,,Alkani žmonės“.

1926 metais liepos 9- 11 dienomis Panevėžyje vyko Rytų aukštaičių rajono aušrininkų suvažiavimas. Panevėžiečių pagrindinis koordinatorius buvo Bronius Raila. Jis tuo metu mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Ją baigė 1927 metais ir vėliau priklausė kitoms organizacijoms. Panevėžio aušrininkų veikla nebuvo labai aktyvi. Jie buvo aktyvesni 20 amžiaus 2-3 dešimtmetyje.