Iš Kazimiero Stepono Šaulio gyvenimo ir veiklos Panevėžyje

Šiemet sausio 28 d. sukanka 145 metai, kai gimė (1872) žymus lietuvių katalikų dvasininkas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Steponas Šaulys. Baigęs Peterburgo dvasinę akademiją, 1899 m. birželio 29 d. jis buvo įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią.

Taip jau buvo lemta, kad Kazimiero Stepono Šaulio tarnystės Dievui ir žmonėms pradžia buvo susijusi su Panevėžiu ir yra aprašyta daugelio jo biografijos tyrinėtojų. Bet daugiausiai apie šio jauno kunigo veiklą Panevėžyje sužinome iš Lietuvos nacionalinio muziejaus neseniai išleistos Algimanto Katiliaus knygos „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“. Knygos autorius, remdamasis archyviniais šaltiniais, nemažai jo gyvenimo ir veiklos Panevėžyje faktų praplėtė ir patikslino.

Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaru K. S. Šaulys buvo paskirtas nuo 1899 m. lapkričio 8 d. ir juo išbuvo iki 1901 m. gruodžio 1 d. 1899–1905 metais tikybą dėstė trijose Panevėžio pradžios mokyklose. Nuo 1901 m. gruodžio 1 d. iki 1906 m. rugpjūčio 20 d. buvo Panevėžio realinės mokyklos tikybos mokytojas ir kapelionas. 1905 metais pradėjus veikti keturklasei mergaičių Marijos profesinei mokyklai, kunigas K. S. Šaulys joje nuo 1906 m. sausio 10 d. iki rugpjūčio 30 d. dėstė tikybą. 1906 m. rugpjūčio 20 d. paskirtas Žemaičių kunigų seminarijos Kaune dėstytoju, iš Panevėžio išvyko.

Kunigas K. S. Šaulys, 1899–1906 metais Panevėžio mokyklose dirbdamas tikybos mokytoju, prisidėjo prie mokinių tautinės savimonės budinimo ir stiprinimo. Jis aktyviai dalyvavo Panevėžyje kuriant katalikišką labdarybės draugiją, kuri 1906 m. pradžioje atidarė vargšų prieglaudą. K. S. Šaulys glaudžiai susijęs su tuo metu Lietuvoje įkurta besimokančio jaunimo šalpos draugija „Motinėlė“. Jis rūpinosi „Saulės“ švietimo draugijos įkūrimu, kurios vienas svarbiausių veiklos sričių buvo lietuviškų pradžios mokyklų steigimas. Rašė straipsnius socialiniais ir kitais klausimais į lietuviškus laikraščius. 1905 metais atstovavo Panevėžiui Didžiajame Vilniaus seime.

Paminėtina dar tai, kad Kazimieras Steponas Šaulys paskelbė pirmąjį lietuvišką Panevėžio istorijos tekstą. Jis buvo atspausdintas 1906 metais Peterburge išleistame kalendoriuje „Metraštis arba kalendorius 1906 metams”. Su šiuo tekstu susipažinti ir apie jį plačiau pasiskaityti galima Arūno Astramsko publikacijoje „Pirmasis išsamus lietuviškas Panevėžio aprašymas“, skelbiamoje Panevėžio kraštotyros muziejaus interneto svetainės skaitmeninėje bibliotekoje.

Kazimieras Steponas Šaulys kilimo iš Žemaitijos (gimė Stemplių kaime, Švėkšnos valsčiuje, dabar Šilutės rajonas). Gyvendamas Kaune ir būdamas Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninku, 1917 metais dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kur buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Nuotraukose:
1. Kazimieras Steponas Šaulys Panevėžyje (XX a. pradžia).
2. Lietuvos Taryba, K. S. Šaulys sėdi trečias iš dešinės (1917, rugpjūčio 25).
3. Lietuvos nepriklausomybės aktas, paskelbtas laikraštyje „Lietuvos aidas“ (1918, vasario 19).
Nuotraukos paimtos iš knygos “Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys”.

Leonas Kaziukonis