Kai miesto grožiu rūpinosi Gerbūvio kontora

Pirmaisiais pokario dešimtmečiais už tvarką, švarą bei grožį Panevėžyje buvo atsakinga Gerbūvio kontora. Ji rūpinosi gatvių grindimu, jų kapitaliniu remontu ir apšvietimu, skverų, žaliųjų plotų priežiūra bei kitais darbais. Gerbūvio kontora kartu su kitomis vietinio pavaldumo ūkinėmis organizacijomis – Pramkombinatu, Autokontora, Butų ūkio valdyba, viešbučiu „Rambynas“, Statybos remonto kontora, Kanalizacijos kontora, pirtimi, Valymo kontora, Inventorizacijos biuru ir Turgaus direkcija – buvo pavaldi Miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriui (Ramygalos g. 6, Panevėžys).

Vienas dižiausių rūpesčių tuo metu buvo negrįstos gatvės. Tokių gatvių 1952 m. Panevėžyje buvo nemažai. Teatro, Oriolo (dab. Suvalkų), Basanavičiaus, Margių gatvėse,Velžio kelyje vasarą kildavo didžiuliai dulkių kamuoliai, o rudenį ir pavasarį jos tapdavo neišbrendamos ir sunkiai pravažiuojamos. Nesant galimybių gatves išgrįsti, miesto Vykdomasis komitetas įpareigojo Gerbūvio kontorą ir Statybos remonto kontorą, kiekvienais metais išvežančią tūkstančius kubinių metrų statybinio „gruzo“, – juo taisyti negrįstas gatves.

1954 m. planuota Basanavičiaus gatvę iškloti akmeniniu grindiniu (apie 7 tūkst. m²). Tikėtasi, kad darbus paspartins nauji mechanizmai – savaeigis plentvolis, specialiai pritaikytas grindinių klojimui. Naujai gautas akmens skaldos paruošimo agregatas taip pat turėjo palengvinti ir pagreitinti darbą. Planuota Velžio kelio, Klaipėdos ir Ramygalos gatvių grindinius sujungti iki Plentų valdybos zonos.

Iš viso 1952 m. Gerbuvio kontora, tvarkydama miestą, atliko tokius darbus*: paklojo 618 m² naujo grindinio, 11800 m² grindinio paklojo iš kapitalinio remonto atliekų, įrengė 2100 m² šaligatvių, pasodino 654 vnt. 8–18 metų amžiaus medžių ir 4638 vnt. krūmų, pasodino 2224 m² gėlių, tuometinei sovietinei valdžiai nurodžius, pastatė Lenino ir Stalino paminklus.

Panevėžio miesto valdžia taip pat nusprendė, kad žaliuosius plotus reikia saugoti, todėl 1952 m. kovą priėmė sprendimą „Dėl žaliųjų plotų Panevėžio mieste apsaugojimo“**. Juo nustatyta, kad parkai, bulvarai, skverai ir pavieniai „užsodinimai“ yra miesto žaliųjų plotų fondas. Įvairių žinybų, įstaigų, įmonių ir statybinių organizacijų vadovai, taip pat asmenys, kurių žinioje buvo žalieji „sodiniai“, privalėjo „imtis priemonių jų augimui gerinti“ ir saugoti nuo niokojimo, uždrausti miesto žaliąjį ūkį naudoti medienos paruošimui. Atsakingi asmenys privalėjo tvarkyti jų žinioje esančius žaliuosius „sodinius“, apkarpyti medelius, aplink juos tam tikru atstumu išpurenti žemę ir nuolat ravėti piktžoles. Visi įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, komendantai, namų valdytojai bei privačių namų savininkai privalėjo inventorizuoti jų teritorijoje esančius „sodinius“, surašyti aktus, kurių vieną egzempliorių privalėjo pristatyti miesto Gerbūvio kontorai.

Žaliųjų plotų teritorijoje kategoriškai uždrausta sumesti sniegą, ledą, pilti šiukšles; važinėti mašinomis, motociklais, dviračiais ir kitomis transporto priemonėmis; vykdyti statybos ir remonto darbus neaptvėrus „sodinių“ specialia tvora; imti žemę, smėlį ir molį; lipdyti ant medžių reklamas, skelbimus, rišti prie medžių arklius ir virves baltiniams džiovinti, laužyti medžių šakas, draskyti lapus, vaikščioti per veją ir kitus žaliuosius plotus. Nukirsti medį galima tik gavus iš Gerbūvio kontoros leidimą. Nurodyta, kad „privalomą“ sprendimą pažeidę asmenys bus baudžiami administracine bauda iki 100 rub., o ypatingais atvejais bus traukiami „teismo atsakomybėn“.

*Panevėžio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos III šaukimo III sesijoje pranešimas, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, f. 14, ap. 1, b. 86, l. 54.

**Panevėžio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1952 m. kovo mėn. 27 d. Privalomas sprendimas Nr. 194, ten pat., f. 14, ap. 1, b. 86, l. 34.

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė Emilija Juškienė