Kunigui, poetui Jurgiui Tilvyčiui paminklas Ramygalos gatvės kapinėse

Jurgis Tilvytis gimė 1880 m. balandžio 20 d. (senuoju stiliumi balandžio 8) Utenos apskrities Tauragnų valsčiaus Gaidžių kaime.1903 metais baigė Žemaičių kunigų seminariją ir įšventintas kunigu.

1908 metais prasidėjo jo ilgesnis kunigavimo laikotarpis. Tais metais jis paskirtas Paįstrio klebonu. Čia rado apleistą parapiją, ėmėsi naujos bažnyčios statybos darbų. 1910 m. atidaryta puiki, nors ir medinė Paįstrio bažnyčia. Jos vidų puošė garsiojo Lietuvos skulptoriaus Juozo Zikaro darbai. Savo darbus kun. Jurgis Tilvytis aprašė poezijos kūrinyje ,,Palaimintas triūsas“. Ši knyga pasirodė 1912 m. 1910 m. pasirodė poezijos rinkinys „Paįstriečiai“. Kunigas Jurgis Tilvytis savo pseudonimu pasirinko ,,Žalvarnio“ slapyvardį.

1922 m. – naujas posūkis jo bažnytinėje veikloje. Jis visą turtą paaukojo seserims kazimierietėms, pats įstojo į vienuolių Marijonų ordiną ir išvyko į Marijampolę. Čionai išbuvo iki 1927 metų. 1927 metais atvyko į Panevėžį. Vyskupas K. Paltarokas jį paskyrė marijonų vienuolijos, įkurtos Panevėžyje, viršininku. 1927 metais liepos 9 dieną paskirtas Šv. Trejybės bažnyčios rektoriumi. 1930 metais pasirodė didžiausias kun. Jurgio Tilvyčio darbas „Giesmynas“. Tai beveik 500 puslapių darbas. Jame sudėta 322 giesmės, iš jų 94 giesmės paties kunigo sukurtos. 1931 metai jo gyvenime buvo lemtingi. Gruodžio 23 dieną mirė vienuolis marijonas, Marijonų bažnyčios zakristijonas Gabrielius Gylys. Kūčių dieną, gruodžio 24, vyko jo laidotuvės. Jo laidotuvėse pamokslą sakė kunigas, vienuolis Jurgis Tilvytis. Paskutiniai jo žodžiai buvo „Budėkite tad, nes nežinote nei dienos,nei valandos …“. Tai buvo Kristaus žodžiai. Vienuolis J. Tilvytis ir mirė tardamas tuos žodžius. Jis palaidotas Marijampolėje gruodžio 27 d.

1934 m. Molainių gatvė Panevėžyje pavadinta kunigo Jurgio Tilvyčio vardu. Šioje gatvėje buvo daugiausiai J. Tilvyčio įkurtų prieglaudų.

Šis daug Panevėžio miestui daug nusipelnęs kunigas buvo šiek tiek primirštas Panevėžyje. Tada iniciatyvos ėmėsi katalikiškos orgnizacijos. Buvo pradėtos rinkti aukos paminklo statybai. Aukos greitai buvo surinktos.

1935 metais pradėta rūpintis paminklo statyba. Jame turėjo būti pavaizduota Nekalto Prasidėjimo Švc. Mergelės Marijos skulptūra. Paminklo statyba rūpinosi kunigas P. Šidlauskas. Jį kurti patikėta dailininkui Stasiui Stanišauskui. 1936 metais rugsėjo 23 dieną , tretininkų organizacijos pastangomis, atidengtas jam pastatytas dirbtinio balto marmuro paminklas. Tai buvo Nekalto Prasidėjimo Švc. Mergelės Marijos skulptūra. Jį pašventino marijonas T. Senkus. Pamokslą pasakė kunigas P. Šidlauskas. Paminklas kainavo 1300 litų. Gedulingo renginio metu buvo iškelta idėja jo palaikus iš Marijampolės perkelti į Panevėžį ir palaidoti prie šio paminklo. Bet laikas ėjo ir ši idėja neliko įgyvendinta. Panevėžio mieste šiuo metu yra kunigo J. Tilvyčio gatvė.

Fotonuotraukoje :
Paminklas J. Tilvyčiui Ramygalos gatvės kapinėse.