Panevėžio kultūros centro kolektyvai išvyko į Dainų šventę ,,Kad giria žaliuotų“

Panevėžio kultūros centro kolektyvai džiugiai dalyvauja šimtmečio Lietuvos dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“. Kolektyvai intensyviai ruošėsi pasirodymams, dainų šventės programose dalyvaus net 10 mėgėjų meno kolektyvų, iš viso 235 dalyviai.

„Visi kolektyvo nariai džiaugiasi galimybe sudalyvauti tokioje garbingoje šventėje. Esame pasitikintys savimi, nes šventei ruošėmės jau ilgą laiką. Kaip vadovė dalyvauju jau 23 dainų šventėje. Didelė vertybė tiek metų susitikti su šokėjais iš visų Lietuvos ir užsienio kampelių, kurie yra tapę draugais. Ši šventė yra svarbi Lietuvos istorijai ir džiaugiuosi, kad aš ir mano kolektyvai gali būti to dalimi“, – džiaugiasi „Grandinėlės“ ir „Lino“ vadovė Zita Rimkuvienė.

Kolektyvai pasirodys įvairiose šventės programos dalyse:

Liepos 2 d. folkloro dienos programoje „Rasi rasoj rasi“ koncertuos folkloro ansamblis ,,Pulkelis“.

Liepos 3 d. ansamblių vakaro programoje ,,Gyvybės medis“ dainuos vokalinio ansamblio ,,Smiltelė“ vyrų grupė.

Liepos 5 d. šokių dienos „Amžių tiltais“ programoje dalyvaus vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblio ,,Grandinėlė“ net 3 grupės šokėjų, vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvai ,,Miestelėnai“ ir ,,Verdenė“, senjorų liaudiškų šokių kolektyvai ,,Gija“, ,,Linas“, ,,Sidabra“, moterų šokių grupė ,,Saulėgrąža“.

Liepos 6 d. dainų dienos „Kad giria žaliuotų“ programoje Vingio parke dalyvaus mišraus choro ,,Čiūto“ dainininkai.

„Esame pasiruošę ir su gera nuotaika keliausime į dainų šventę. Pasiruošimas vis dar vyksta, kadangi programoje atsiranda pasikeitimų, tad repetuojame kiekvieną dieną. Norime atstovauti savo miestą kiek tik galima geriau. Kartu su „Verdenės“ kolektyvu dainų šventėje dalyvaujame nuo 1975 metų. Sukaupta patirtis mums leidžia ne tik gerai pasirodyti, bet ir smagiai praleisti laiką“, – sako „Verdenės“ kolektyvo vadovas Vytautas Murauskas

Pasiruošimas šimtmečio dainų šventei prasidėjo daug ankščiau. Kolektyvai ruošėsi ir dalyvavo įvairiose respublikinėse šventėse, skirtose Dainų šventės šimtmečiui jau nuo 2022 metų, o 2024 metų pavasarį visi kolektyvai su koncertinėmis programomis sėkmingai pasirodė Lietuvos nacionalinio kultūros centro surengtose apžiūrose.

Ruošiantis Šimtmečio dainų šventei, Panevėžio kultūros centre buvo suorganizuoti liaudiškų šokių festivaliai ,,Dar ratą ratelį“, ,,Trepsis“, ,,Nevėžio apvalcius“, ,,Mus jungia draugystė“, ,,Aukštaičių kviestinis“ ir ,,Šokio sūkury“, kuriuose sudalyvavo net 60 mėgėjų meno kolektyvų, atstovaujančių skirtingus Lietuvos regionus, sukosi net 1115 įvairaus amžiaus šokėjų ir dainininkų bei muzikantų. Net 16 miesto mėgėjų meno kolektyvų dalyvavo renginyje, skirtame Dainų šventės 100-čiui, ,,Mes laiko tėkmėj“. Taip pat kolektyvai pasirodymus surengė Panevėžio miesto Joninių šventėje, kurioje panevėžiečiai galėjo išvysti dalį Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ programos.

Gegužės ir birželio mėnesiais Kultūros centro kolektyvai įsijungė į respublikinių festivalių ir dainų švenčių maratoną. Mišrus choras ,,Čiūto“ sudalyvavo tarptautiniame chorų festivalyje-konkurse ,,Mūsų dainose“, tarptautiniame chorų festivalyje ,,Skambėkit, Kaišiadorys“, Vakarų Lietuvos dainų šventėje. Liaudiškų šokių kolektyvų ,,Grandinėlė“, ,,Gija“, ,,Linas“, ,,Sidabra“, ,,Miestelėnai“ šokėjai dalyvavo Šiaulių regiono dainų ir šokių šventėje ,,Skambantis gyvybės medis“, tarptautiniame chorinės muzikos ir liaudies šokių festivalyje ,,Čia mes laimingi“ ir Dainų ir šokių šventėje ,,Sudainuokime Lietuvą“. Folkloro ansamblis ,,Pulkelis“ dalyvavo XXXVIII tarptautiniame folkloro festivalyje ,,Atataria lamzdžiai“ Kauno senamiestyje.

Didingai šimtmečio Lietuvos dainų šventei kolektyvus ruošia vadovai: Dalia Gaspariūnienė , Zita Rimkuvienė, Justas Nagrockis, Alpas Mulevičius, Dainora Venslovienė Kristina Nainienė ir Vytautas Murauskas.

Lietuvos dainų šventė – svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. Dainų šventės kaskart sutelkia vis daugiau atlikėjų iš Lietuvos ir viso pasaulio.

Šiemet 100-metį mininčios šventės kūrėjai siekia priminti, kad šimtmetis yra laikas, per kurį užaugome kaip valstybė, subrendome kaip visuomenė, sužaliavome kaip giria. Pagal šią koncepciją šventei ir suteiktas vardas „Kad giria žaliuotų“.