Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas

Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado 19 amžiaus antroje pusėje. Apie 1880 metus buvo įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P. Puzinas įsteigė kartu su Černiausku. Veikė iki 20 amžiaus pradžios. 1881 metais Panevėžio mieste įsisteigė Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Ją įsteigė dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir turtingesni žydai. Panevėžio tarpusavio kredito draugija išdavinėjo tik trumpalaikes paskolas.

Garsiausias pačių panevėžiečių įkurtas Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito bankas. Veiklą pradėjo 1924 metų gegužės 6 dieną. Pirmąją šio banko valdybą sudarė prelatas J.Grabys, A.Gucevičius ir J.Kupstas. Iš pradžių jis veikė adresu Laisvės aikštė Nr.1 trečiame aukšte. Vėliau prie šio banko prisijungė eilė smulkesnių. 1930 metais liepos 14 dieną prie šio banko prisijungė Panevėžio liaudies bankas ir kiek vėliau Panevėžio smulkaus kredito draugija. Tais pačiais metais prisijungė vokiečių smulkaus kredito draugija. 1935 metais prisijungė Upytės ūkininkų smulkaus kredito draugija. Jos būstinė buvo Panevėžyje. Sustiprėjus bankui pradėta rūpintis savo patalpų statyba.

1937 metais pradėta naujo Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastato statyba. Darbai vyko nelengvomis sąlygomis. Jie kažkiek vėlavo. Stogas dengiamas net žiemos metu. Pagal to meto sąlygas už laiku nebaigtus darbus grėsė didelės baudos. Statyba užbaigta 1938 metų rugpjūčio 3 dieną. Projekto autorius miesto statybos inžinierius Antanas Gargasas. Jis suprojektavo daugelį Panevėžio pastatų. Bankas įsikūrė antrame aukšte. Pirmame aukšte įsikūrė miesto savivaldybės vaistinė. Pirmame pastato aukšte įsikūrė ir Tiltagalių pieninė. Ši pieninė savo parduotuvę turėjo Panevėžyje nuo 1937 metų. Rūmai radosi adresu Ramygalos gatvė Nr.5. Rūmų statyba kainavo 250 tūkst.litų. Banko atidarymo iškilmės suorganizuotos 1938 metų rugpjūčio 21 dieną. Ta diena minima kaip kooperacijos diena. Bankas buvo papuoštas tautinėmis ir kooperacijos vėliavomis. Visi iškilmių dalyviai žygiavo į Katedrą pasimelsti. Renginyje dalyvavo 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko orkestras. Eisenos priekyje žygiavo banko direktorius Leonas Martinkaitis ir kiti banko tarnautojai. Vyrai nešė dvi tautines vėliavas. Moteris tautiniais rūbais nešė Kooperacijos vėliavą. Grįžtant iš Katedros jau susidarė apie 2000 žmonių eisena. Iškilmėse dalyvavo iš Kauno atvykęs finansų ministerijos atstovas prof. P.Šalčius. Iškilmių dalyvius sveikino miesto burmistras Tadas Chodakauskas. Rūmus pašventino kunigas P. Šidlauskas. Rūmai pastatyti grynai iš banko lėšų. 1938 metais Panevėžio mieste buvo maždaug 2500 pastatų ir apie 30 tūkst. gyventojų. Ne visi bankai tvarkėsi taip sėkmingai. Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas buvo vienas iš sėkmingiausių miesto inžinieriaus Antano Gargaso projektų. Banko pastatas išlikęs iki šių dienų.
Fotonuotraukose:

Nr.1-2. Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas. 20 a. 4 deš.

Nr.3. Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko bendradarbiai.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.