Paskata sugrįžti į kaimus – kompensacijos įsirengiant vandentiekį

Savivaldybės viena po kitos pradėjo finansiškai remti gręžinius įsirengiančius, nuotekų įrenginius statančius gyventojus. Parama skiriama, jei nėra galimybių per artimiausius 3 metus jungtis prie centralizuotų tinklų. Ekspertai sako, kad tai yra tam tikras masalas jaunimą parvilioti į kaimus

Remiami ir grupiniai įrenginiai

Štai Radviliškio savivaldybė kiekvienam gyventojui, įsirengusiam individualų nuotekų valymo įrenginį, bus mokama 1000 eurų parama, kuri iki šiol siekė tik 600 eurų. Rajono gyventojai, užkasę nuotekų išsėmimo rezervuarą, galės tikėtis 400 eurų paramos. Iki šiol ši suma buvo 350 eurų. Jeigu dviejų būstų gyventojai nuspręstų įsirengti bendrą nuotekų valymo įrenginį, tai kiekvienas iš jų galėtų gauti po 650 eurų paramą, kuri iki šiol buvo kone perpus mažesnė ir siekė vos 350 eurų.

Bendro naudojimo nuotekų valymo įrenginiui paramos gali prašyti ir trijų bei daugiau būstų pareiškėjai, iš kurių kiekvienam būtų išmokama po 500 eurų parama, kuri anksčiau siekė nuo 250 iki 350 eurų.

„Suprantame, jog ne visi žmonės turi pakankamai pinigų, kad galėtų įsirengti savo nuotekų valymo įrenginius. Tikimės, kad padidėjusi parama paskatins gyventojus tinkamai pasirūpinti savo nuotekomis ir dėl to sumažės aplinkos tarša“, – viliasi Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis.

„Radviliškio vanduo“ vadovas Egidijus Barčkus perspėja: „buitinių nuotekų valymo įrenginys yra gyvas organizmas, kurį reikia prižiūrėti. Bent kartą per savaitę reikia pakelti valymo įrenginio dangtį ir įsitikinti ar įranga patikimai veikia. Reikia būti ypatingai atidiems, jei elektros tiekimas į valymo įrenginį buvo nutrūkęs ilgiau nei 8 valandoms. Biologinio valymo „sveikatos“ sutrikimus išduoda blogas kvapas, nes prasideda rūgimas bei pakitusi įrenginio turinio spalva“.

Miestiečiai nori patogumų

Panašiomis išmokomis vilioja ir Molėtai. Į šį rajoną po pandemijos plūstelėjo nemažai jaunų šeimų bei senjorų. Didmiesčių gyventojams turėti rajone vasarnamį vos ne prestižo reikalas.

„Prašymų sulaukiame visokių“, – sako Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Žvinys. – Žmonės pirmiausia nori turėti centralizuotą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Jei toje vietovėje ar gatvėje nėra magistralinių tinklų ir jų neplanuojame artimiausius keletą metų tiesti, tuomet jau prisijungimo sąlygose, kurias išduoda įmonė „Molėtų vanduo“, nurodoma, kad galima išsigręžti gręžinį ir įsirengti individualius valymo įrenginius“.

Savivaldybė jau keletą metų paeiliui kompensuoja  dalį išlaidų – nuo 1000 iki 1400 eurų – už individualių valymo įrenginių įsirengimą.

2022 metais savivaldybė kompensacijas skyrė 31 gyventojui, o kompensacijų suma sudarė 31 tūkst. eurų. 2023 metais – 88 gyventojams buvo skirta 93,2 tūkst. eurų. Šiemet tokioms kompensacijoms yra numatyta 90 tūkst. eurų. Be to, savivaldybė 2023–2027 metų plane yra numačiusi vandentiekio tinklų plėtrą gyvenvietėse.

Ukmergėje išmokos apmažintos

Tuo tarpu Ukmergės rajono savivaldybė kiek apmažino išmokas. Jei anksčiau įsirengusiam individualų nuotekų valymo įrenginį buvo mokama 2000 eurų parama, tai nuo šių metų individualių namų savininkams ji siekia 1500 eurų, dvibučių ir daugiabučių namų butų savininkams – 1000 eurų, o už individualų gręžinį mokama 2000 eurų suma.  „Pokyčiai nesumažino norinčiųjų gauti paramą“, – sako „Ukmergės vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Stanislavas Gilvydis.

Anot S. Gilvydžio, 2023 metais buvo gauta 101 paraiška, o kompensacijų suma sudarė 202 tūkst. eurų..

Tuo tarpu Tauragės rajono savivaldybei paraiškas gali teikti ir pavieniai  butų savininkai, ir keli savininkai, planuojantys įsirengti bendrą valymo įrenginį. Individualių namų savininkams bus kompensuojama 50 procentų nuo patirtų išlaidų, bet ne daugiau kaip 1000  eurų, daugiabučių namų butų savininkams taip pat bus kompensuojama 50 procentų išlaidų, bet ne daugiau kaip 1000 eurų vienam butui.

2024 metais šiai programai numatyta 15 tūkst. eurų, kurie bus paskirstyti 15 paraiškų pateikusiems asmenims.

Vertė didėja

„Pagaliau nustota verkti, o imtasi konkrečių žingsnių, kad kuo daugiau gyventojų  pajustų civilizaciją“, – taip savivaldybių žingsnius įvertino Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas B. Miežutavičius. – Žmonių grįžimas į atokesnius regionus yra popandeminių procesų rezultatas. Pripažinkime, gyvendamas name be civilizuoto WC jautiesi lyg palapinėje, o su juo – tikras europietis“.

Jam antrino Kauno pramonės ir prekybos rūmų viceprezidentas Arūnas Tarnauskas: „kiekviena paskata yra gera, tačiau itin svarbu, kad žmonės besikeliantys į atokias vietas turėtų verslo idėją“.

Nekilnojamojo turto brokeris Augustinas Maškalo teigia, kad namo su civilizuotu WC vertė padidėja 5-20 procentų priklausomai nuo rinkos  vertės tam tikruose regionuose.