Pirmosios lietuviškos gimnazijos 100 metų jubiliejus

Artėjant spalio mėnesį vyksiantiems pirmosios lietuviškos gimnazijos šimtmečio minėjimo renginiams, šiandien nėra iki galo tiksliai nustatyta kuri iš 1915 metų rudenį įsteigtų mokyklų yra pirmoji lietuviška gimnazija.

Ilgą laiką tokia mokykla save laikė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. Bet šiemet pasitinkant pirmosios lietuviškos gimnazijos 100 metų jubiliejų, ja pasiskelbė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, anksčiau save titulavusi tik pirmąja Rytų Lietuvoje.

Pagrindą tokiai Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos ambicijai suteikė 2015 m. sausio mėnesį iš Lietuvos istorijos instituto gautos išvados dėl pirmosios lietuviškos gimnazijos, kad ja teisėtai gali būti laikoma Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija.

Susipažinus su šiomis išvadomis, kurios Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos tinklapyje buvo pateiktos tik dabar, negalima pasakyti, kad dėl tokio teisėtumo jokių abejonių nėra. Juo labiau, kad pateiktuose dr. G. Milerytės – Japertienės tyrimuose nurodoma, kad Vytauto Didžiojo gimnazija tik gali pretenduoti į seniausios lietuviškos gimnazijos Lietuvoje vardą.

To teisėto pretendavimo pagrindinė ir vienintelė priežastis yra ta, kad Panevėžyje įkurtoje gimnazijoje pirmuosius mokslo metus dėstomoji kalba buvo rusų. Tuo tarpu Vilniuje įsteigtos lietuvių gimnazijos kurso pamokos, kurias savo pradžia laiko Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, nuo pat pradžių buvo dėstomos lietuvių kalba.

Atliktuose tyrimuose pripažįstama, kad dabartinė Juozo Balčikonio gimnazija esanti Panevėžyje savo veiklą pradėjo anksčiau, nei tuo pačiu metu Vilniuje įsteigtos jau minėtos lietuvių gimnazijos kurso pamokos. Bet čia daugiau nenagrinėjama, kodėl Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija negali būti laikoma pirmąja lietuviška gimnazija.

Manau, kad Lietuvos istorijos instituto tyrimai dėl pirmosios lietuviškos gimnazijos nėra išsamūs ir iki galo atlikti. Pateikiu argumentus.

Vilniuje steigti lietuvių gimnazijos kurso pamokas buvo nuspręsta 1915 m. rugsėjo 28 d. vykusiame Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti susirinkime. Gimnazijos vedėju sutiko būti ir juo buvo paskirtas Mykolas Biržiška. Pirmasis pedagogų tarybos posėdis įvyko 1915 m. spalio 9 d., pamokos prasidėjo spalio 18 d. Tų pačių metų gruodžio 22 d. gimnazija perėjo į „Ryto“ draugijos globą ir pasivadino „Ryto“ draugijos Vilniaus lietuvių gimnazija.

Kaip rašoma Lietuvos istorijos instituto 2014 metais išleistuose kunigo Juozo Stakausko atsiminimuose „Trys lietuvių tautos pagrindai“, Panevėžyje steigti VI klasių realinę gimnaziją, bendrą berniukams ir mergaitėms, su dviem prieklasėmis buvo nuspręsta 1915 m. rugpjūčio 10 d. vykusiame „Saulės“ draugijos Panevėžio skyriaus susirinkime. Jo metu gimnazijos direktore paskirta Marija Putramentienė (vėliau Giedraitienė), kuriai kartu su Kazimieru Bizausku buvo pavesta suieškoti reikalingą mokytojų personalą. Pirmasis pedagogų tarybos posėdis įvyko rugsėjo mėnesį.

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomose tarpukario metų Panevėžio valstybinės gimnazijos apyskaitose apie mokyklos įkūrimą nurodyta: Gimnazija įsteigta 1915 metais spalio 1 dieną su dėstomąja rusų kalba, Panevėžio miesto valdybos vardu. 1916 m. sausio 1 d. perėjo „Saulės“ draugijos žinion ir dalykai tapo dėstomi lietuvių kalba.

Šie duomenys apie lietuviškų gimnazijų kūrimąsi Vilniuje ir Panevėžyje aiškiai parodo, kad gimnazija Panevėžyje buvo pradėta kurti pusantro mėnesio anksčiau ir atidaryta pusę mėnesio pirmiau. Aiškus ir šio įvykio kontekstas. Tuo metu vyko Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuvą buvo užėmusi kaizerinė vokiečių kariuomenė. Daugelis mokinių, mokytojų ir mokyklų buvo pasitraukę į Rusijos gilumą. Pirmaisiais mėnesiais okupantams nesirūpinant švietimu, lietuvių šviesuomenė ir švietimo draugijos pradėjo kurti lietuviškas gimnazijas. Kadangi vokiečiai Panevėžį užėmė 1915 m. liepos 27 d., o Vilnių – 1915 m. rugsėjo 18 d., sąlygos Panevėžyje kurti gimnaziją atsirado anksčiau.

Vilniuje įsteigta gimnazija savo dėstomąja kalba, dalykais, jų turiniu ir mokytojų sudėtimi jau nuo pradžių buvo lietuviška. Panevėžyje įsteigtoje gimnazijoje dėl nebuvimo lietuviškų vadovėlių dėstomoji kalba buvo rusų. Lietuviškai buvo dėstoma tik tikyba ir lietuvių kalba. Bet tai truko neilgai, kol 1916 m. sausio 1 d. gimnazija perėjo „Saulės“ draugijos žinion. Mokinių ir mokytojų sudėtimi, iš dalies ir ugdymo turiniu Panevėžyje įsteigta gimnazija taip pat nuo pat pradžių buvo lietuviška. Jau tuo metu ir vėliau ji diegė ne tik mokslo žinias, bet ir žadino mokinių sąmonėje tautiškumą, ugdė lietuvybės dvasią.

Taigi, klausimas kuri iš gimnazijų – Vilniaus Vytauto Didžiojo ar Panevėžio Juozo Balčikonio – gali būti laikoma pirmąja lietuviška gimnazija turėtų būti ištirtas visais aspektais. Turėtų būti labiau patyrinėtas ir gimnazijos Panevėžyje kūrimasis 1915 metais. Dabar rasti duomenys prieštarauja gimnazijos istorinėje literatūroje įsigalėjusiai nuostatai, kad ji buvo įsteigta “Saulės” draugijos ir ugdymo dalykai lietuvių kalba buvo pradėti dėstyti antraisiais mokslo metais.

Kunigo Juozo Stakausko atsiminimuose nurodoma, kad beveik tie patys asmenys atstovavo tiek „Saulės“ draugiją, tiek ir miesto valdybą. Būdamas „Saulės“ draugijos Panevėžio skyriaus valdybos pirmininku ir daug prisidėjęs prie gimnazijos Panevėžyje įkūrimo, jis pats įėjo į miesto valdybą. Kiti draugijos Panevėžio skyriaus valdybos nariai Antanas Narkevičius buvo miesto burmistru, o Jonas Balčikonis – miesto valdybos nariu. Pirmaisiais gimnazijos mokytojais be direktorės M. Putramentienės ir inspektoriaus K. Bizausko buvo kun. J. Macijauskas (kapelionas), O. Širmulytė, Peleckaitė, Birietaitė, K. Špokauskas, J. Bučas, Vl. Paulauskas. Vėliau prisidėjo A. Volodkaitė, A. Petroliūnas, kun. V. Dikavičius.
Leonas Kaziukonis