Tylos sodo ornamentika

Panevėžio rajono bibliotekoje nuo kovo 23 d. bus eksponuojama fotografės Linos Vanko paroda „Tylos sodo ornamentika“. Parodos pristatymas vyks kovo 27d. 15 val.

…Ši mano paroda „Tylos sodo ornamentika“ yra tylus grįžimas į fotografiją, į tai kas buvo palikta, primiršta, bet visą laiką rūpėjo ir beldėsi į mano pasaulį… ( Autorė).

Parodos rengėja LINA BUJAITĖ-VANKO gimusi 1981 metų balandžio 22 dieną Vilniuje. 1999 metais ji baigė Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinę mokyklą. Fotografuoti pradėjo būdama 20 metų (beje, ir šios, ir vėlesnės jos nuotraukos fotografuotos menininkės „bendraamže“ – 1981 m. pagaminta fotokamera CANON AE-1). Parodoje „Tylos sodo ornamentika“ eksponuojamos 25-ios autorės fotografijos, kuriose įamžinta 2002 metais išlikusi dalis Rasų kapinių antkapinių tvorelių ornamentikos. Minėta fotokamera užfiksuoti kadrai buvo nustatomi rankiniu būdu. Juose išlaikyta autentiška momento pajauta: fotografijos nebuvo apdorotos šiandien įprastomis skaitmeninėmis spalvų ir tekstūros korekcijų programomis.

Prieš trumpai apibūdinant Linos iš „laiko (ir ne tik…) pavogtas“ ir įamžintas Rasų kapinių brangenybes, pravartu stabtelėti prie pačios menininkės ištakų, prie šaltinių, kurie stiprino asmenybės meninius polinkius, meilę fotografijai, vis platesnius susidomėjimus ir dvasinį brandumą. Be jau minėtos mokyklos, Lina 2008 m. baigė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją, jos diplominio darbo tema „Studijinis moters portretas“ (sekta XX amžiaus pradžios fotografų pėdomis); 2009-aisiais – Lietuvos Edukolgijos universiteto Kultūros ir meno eduklogijos institute įgijo dailės bakalauro laipsnį. Šiuo metu rašo magistrinį darbą meno edukologijos srityje.

Linai Bujaitei-Vanko daug kas miela širdžiai, tik suspėti, suspėti… Jos pačios žodžiais tariant, „patinka senoji ir modernioji architektūra, interjerai, senosios kūrybos šakos: tautodailė, kalvystė, drožyba, keramika…. Na, čia galima papildyti, žodžių nerandu tinkamų – antikvariniai darbai, bet ir kasdieninė kaimo trobesių ir žmonių nūdiena“…

Tad visai nenuostabu, kad menininkę krėste sukrėtė ir užbūrė Rasų kapinėse atrasti kalvystės dirbiniai, laiko, istorinių audrų suniokoti meno šedevrai ar dažniausiai jų fragmentai. Ne tik laiko apnaikinti, bet ir išvežami svetur, pardavinėjami… kas galėtų pasakyti, kie dar liko iš tų, kuriuos čia matome. Kalbant apie susidomėjimą kapinių puošybos elementais, pravartu pabrėžti, kad viena iš Linos aistrų yra meninė kalvystė, liaudies meno šaka, kurios stilistiniai bruožai Lietuvoje susiformavo ankstyvaisiais viduramžiais. Šie kūriniai tarsi pastovumo, ilgaamžiškumo ir savotiško nepaaiškinamo egzistencinio graudulio simbolis.

Kaltinės tvorelės kaip ir antkapiniai kryžiai Lietuvoje paplito XIX amžiaus viduryje. Puošnios geležinės kapų tvorelės ilgainiui tapo pasiturinčiųjų privilegija. Miestų ir miestelių kapinėse tokių tvorelių dar išliko iki šių dienų, jos „saugo“ kunigų, dvarininkų bei kitų iškilių asmenybių ramų amžinąjį poilsį.

Rasų kapinių antkapinių tvorelių ornamentikos menas atspindi unikalų lietuvių ryšį su savo mirusiaisiais. Puošybai būdingas formų lengvumas, ažūro žaismingumas, nušvintantis vis kitomis šviesomis, kuriantis ne tik amžino liūdesio, bet ir giedro susitaikymo su gyvenimo dėsniais nuotaiką. Dažnas antkapinių tvorelių motyvas – inkaras – simbolizuoja viltį, kad gyvenimo valtis juo amžiams pritvirtinta amžinybės uoste. Čia pat kerojančių stiebų, šakelių, žiedų, vijoklių ir įvairiausios lapijos fragmentai savo žaismingumu skleisdami paslaptingą vitalinę energiją sujungia gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius į vientisą Dievo pasaulį.

Parodos darbus supa archajiškai didinga ir kartu nostalgiška aura. Ilgus metus neprižiūrėtos Rasų kapinės… antkapiai bei jų dalys, gabenami į metalo supirktuves, vežami iš Lietuvos…. Didžiai tikėtina, kad dalyje kadrų užfiksuotos ažūrinės ornamentikos fragmentų nėra išlikę. Tačiau jų šviesa iš Linos Bujaitė-Vanko nuotraukų nebyliai kviečia pasivaikščioti po šį prarastą tylų sodą, kurio kiekviena detalė byloja non omnis moriar (lot. „ne visas mirsiu“).

Biruta Mikalonienė