Absurdo komedija „Apie nieką” žaismingai nutraukia teatro mistikos šydą

Panevėžio teatre „Menas” rengiamame Kamerinių teatrų festivalyje pasirodys ir naujausias Keistuolių teatro spektaklis suaugusiesiems – eksperimentinis režisieriaus bei dramaturgo Lino Jurkšto darbas, absurdo komedija „Apie nieką”. Chuliganiškas ir autoironiškas jauno režisieriaus spektaklis – lengvas įkandimas tradiciniam teatrui, deklaruojančiam aukštas vertybes bei tvirtą poziciją esminiais gyvenimo klausimais: „Apie nieką” primena, jog visa kūryba – neapčiuopiamas, iš nieko atsirandantis ir į nieką pavirstantis reiškinys. „Anksčiau spektakliai stengėsi paslėpti, kad iš tiesų yra apie nieką, o dabar einame į naują teatro amžių, kuriame aiškiai sakome, jog tai – kūrinys apie nieką. Taip neapvilsime nė vieno žmogaus lūkesčių”, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako Linas Jurkštas, savo spektakliu sumaniai ir šmaikščiai dekonstruojantis kūrybinį teatro procesą ir pateikiantis jį tiesiai žiūrovui prieš akis.

Linas – ne tik spektaklio režisierius, bet ir dramaturgas. Jaunas kūrėjas su šypsena prisimena, kad idėja parašyti pjesę kilo važiuojant troleibusu, kai galvoje pradėjo dėliotis dainos tekstas. „Tai buvo labai kvaila daina, bet ją sugalvojęs pamaniau, jog šiai dainai reikėtų spektaklio. Tuomet parašiau pjesę”, – juokiasi Linas. Studijų Lietuvos ir muzikos teatro akademijoje metais amato mokęsis iš Keistuolių teatro režisieriaus Aido Giniočio, vaikinas nusprendė savo kūrinį statyti būtent šiame teatre. L. Jurkštas pasakoja, jog baigęs studijas daugiausiai dėmesio skyrė nestandartiniams teatro raiškos būdams, pavyzdžiui, gatvės teatrui, kurio pavyzdžių Lietuvoje kol kas sutinkame itin nedaug. „Gatvės teatre svarbiausias dalykas yra ryšys su publika – tiek tiesioginis, tiek netiesioginis, kurio Keistuolių teatre yra labai daug. Būtent nestandartinis Keistuolių požiūris į publiką lėmė tai, kad spektaklis atsidūrė šiame teatre”, – pasakoja režisierius. Anot jo, svarbiausia gatvės teatro pamoka, kurią Linas stengiasi pritaikyti kurdamas juodojoje dėžutėje – tai, jog žiūrovas bet kurią akimirką gali išeiti. „Tam, kad žiūrovas atsistotų ir išeitų iš įprasto spektaklio, turi neįtikėtinai jį suerzinti. Mano galva, tradicinis teatras dėl šio dalyko savotiškai primeta publikai savo valią, nes žiūrovas yra savotiškai pririštas išsėdėti bent jau pirmą veiksmą. „Dėžutiniame” teatre pasigendu atsakomybės prieš žiūrovą: net jei tikrai darai kažkokią nesąmonę, publika turi ribotą valią į tai reaguoti. Dėl to stengiuosi užmegzti kuo didesnį ryšį ir dialogą su žiūrovu, kad jis galėtų reaguoti taip, kaip tą akimirką nori”, – svarsto L. Jurkštas.

„Apie nieką” ryšį su žiūrovu kuria žaismingai ir tiesmukai, įmesdamas jį tiesiai į teatro vidinę „virtuvę” – kūrybinį procesą. Tai – spektaklis spektaklyje: aktoriai Jurgis Marčėnas, Danas Kamarauskas, Gabrielius Zapalskis ir Birutė Belada Tauterytė scenoje spėja pabūti ir šaržuotomis savo pačių versijomis, ir itališkosios commedia dell’arte stiliumi pasakojamos istorijos veikėjais. Publika pasijunta patekusi į nelabai sklandžiai vykstantį pjesės skaitymą: aktoriai nepasidalina vaidmenų, tranko durimis, kritikuoja vienas kitą ar net susimuša. Ne ką mažiau intensyvus veiksmas vyksta pjesėje, kurią scenoje veikiantys aktoriai bando statyti: mirus neįvardijamos karalystės karaliaus dukrai, abejotino sumanumo ministrai nusprendžia sustabdyti visuotinį gedulą išsiųsdami naivoką jaunuolį į dykumą nugalėti pačią Mirtį ir iš jos susigrąžinti pražuvusiąją princesę. „Apie nieką” karaliauja absurdas ir jaunatviška energija, įviliojantys žiūrovą į paradoksalų, daugiasluoksnį teatrinį įvykį. Anot aktoriaus Jurgio Marčėno, spektaklio humoro jausmas artimas visame pasaulyje populiarumo rekordus mušančiam animaciniam serialui „Rick and Morty” ar „YouTube” išgarsėjusio lietuvio Vanilla Killa B vaizdo įrašams.

„Apie nieką” – intelektuali, nonsenso kupina komedija, su šypsena siūlanti pasvarstyti, ar kūrybos procesas iš tiesų yra toks mistiškas ir kupinas patoso, kokį jį kartais paprastiems mirtingiesiems stengiasi parodyti menininkai. Energija trykštanti kūrybinė grupė nebijo pasijuokti iš savęs ir mėgaujasi kiekviena akimirka scenoje, kaskart improvizuodami, megzdami dialogą su publika bei nepamiršdami, kad kūryba, kaip ir gyvenimas – abstraktus, absurdo nestokojantis reikalas, kurį gerokai pasilengvinti galima į viską pažvelgiant su lašeliu ironijos. Proga tai padaryti panevėžiečius užklups jau visai netrukus – balandžio 6 d. 18 val. teatre „Menas”.