Bataliono gatvė Panevėžyje

Tai viena trumpiausių ir seniausių gatvių Panevėžyje. Jos ilgis tik 75 metrai, 62 centimetrai. Caro laikais ji vadinta Maskvos gatve. Tokia gatvė pirmąkart miesto plane paminėta 1871 metais. 1919 m. lapkričio 29 d. Maskvos gatvė tapo Bataliono gatve.

Carinės okupacijos metais, 1914 m. liepos 2 d., šioje gatvėje pradėtas leisti pirmasis laikraštis topografiniu būdu atspausdintas „Haш кpaǔ“. Leidėjas ir redaktorius buvo Urijus Kacelenbogenas.

Su šia gatve susijusi ir seniausios spaustuvės Panevėžyje istorija. Iš Ukmergės kilusio Naftalio Feigenzono spaustuvė buvo įkurta 1880 m. Į tuometę Maskvos gatvę ji atkelta 1913 m.N. Feigenzono spaustuvė turėjo naujausių šriftų, todėl galėjo atlikti įvairiausius spaudos darbus. Joje taip pat buvo galima nusipirkti raštų ir kontoros knygų, blankų bei kitų nedidelių spaudinių. 1924-1931 m. N. Feigenzono spaustuvėje spausdintas laikraštis „Panevėžio balsas“, taip pat Albino Baltramiejūno-Gilbonio, Petro Butkaus, Juozapo Kozakevičiaus, kitų autorių knygos, vyskupo Kazimiero Paltaroko ganytojiški raštai. Bibliografiniuose leidiniuose paskutinis iš tų metų spaudinių užfiksuota Panevėžio vyrų gimnazijos 7 klasės moksleivių knygelė apie Vincą Kudirką. Neaišku, kada spaustuvė pradėjo spausdinti lietuviškai, bet jau 1908 m. jie išleido „Aido“ programėlę. N. Feigenzono archyvų neišliko. 1935 m. birželio 5 d. N. Feigenzono spaustuvė parduota iš varžytinių nesumokėjus mokesčių ir buto nuompinigių Šteinui. 1935 m. seniausią Panevėžyje N. Feigenzono spaustuvę pardavus iš varžytinių, toje pačioje Bataliono gatvėje buvo atidaryta „Vilnies“ spaustuvė, priklausiusi Chaimui Sudelskiui. Pirminis spaustuvės pavadinimas buvo „Viltis“. 1936 m. du darbininkai joje dirbdavo tris dienas per savaitę. 1941 m. sovietinei valdžiai nacionalizavus Panevėžyje veikusias spaustuves, jų įrenginiai buvo suvežti į Fromo Gužučio g. 12 (dab. Savanorių aikštė) ir ten įkurta viena stambi spaustuvė „Raudonoji žvaigždė“.

Šioje gatvėje dirbo žydų tautybės dantų gydytoja G. Lopertienė. Ji pacientus priiminėjo Bataliono g. 3. Šios gatvės antrame name veikė Žydų švietimo draugija. 1928 m. vasario 16 d. Žydų švietimo draugija šiame pastate atidarė skaityklą. Bataliono g. 4 buvo modernus tiems laikams R. A. Civjan kosmetikos institutas, kuriame buvo teikiamos plaukų kirpimo ir dažymo paslaugos, prekiauta naujausiomis veido priežiūros priemonėmis.

XX a. 4 deš., kaip rašė spauda, „Aido“ ir „Dainos“ draugijos kartu su Centriniu knygynu iškeltos į Bataliono gatvę. 1930 m. lapkričio 29 d. iškėlimo iškilmės vyko „Aido“ salėje Vasario 16-osios gatvėje.

1934-1935 m. vyko dideli gatvių tvarkymo darbai. 1935 m. netašytais akmenimis išgrįsta ir Bataliono gatvė.

Gatvės istorija susijusi ir su Amerikos lietuvių bendrove, kurios skyrius Bataliono g. 2 atidarytas Panevėžyje 1928 m. rugpjūčio 20 d. Vėliau jų biuras buvo Gedimino aikštėje 3. Bendrovė vertėsi prekyba automobiliais, traktoriais, autobusais, jos žinioje buvo autobusų stotis. Prekiavo automobiliais ,,Ford“, ,,Linkoln“, traktoriais ,,Fordson“ ir dviračiais ,,Amlit“. Vėliau motociklais „Clewlend“ ir įvairiomis žemės ūkio mašinomis, taip pat atsarginėmis jų dalimis. Traktorius ūkininkams parduodavo ir išsimokėtinai. Pirminė įmoka buvo 25 %, antrais metais 40 %, o trečiais 35 %. Vėliau dėl nesutarimų su Plentų ir kelių eksploatavimo tarnyba autobusų stotį iškėlė. Pats skyrius laikinai buvo išsikėlęs į miesto centrą. Nuo 1929 m. bendrovė ėmė pardavinėti ir radijo aparatus ,,Telefunken“.

Gatvė nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą buvo subombarduota gatvės pusė, kur stovėjo nelyginiai namai. 1945 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio miesto vykdomojo komiteto sprendimu Bataliono gatvė pavadinta SSRS didvyrio Vaclovo Bernotėno vardu, o 1957 m. spalio 15 d. Panevėžio vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 402 Respublikos skersgatviu.

1990 m. lapkričio 5 d. grąžintas senasis pavadinimas Panevėžio Bataliono gatvė.